Raudondvaris ir Tiškevičiai XIX-XX a. pr.

Abstract

Baigiamajame magistro tyrime yra rašoma apie Raudondvarį ir jo savininkus Tiškevičius XIX a. - XX a. pradžioje. Tiškevičiai dvarą įsigijo 1819 m. ir valdė iki pat XX a. pr. Per šį gana ilgą periodą dvare šeimininkavo keturios Tiškevičių kartos: Mykolas Tiškevičius (1761–1839), Benediktas Emanuelis Tiškevičius (1801-1866), Benediktas Henrikas Tiškevičius (1852-1935), Benediktas Jonas Tiškevičius (1875-1948). Tyrime atskleidžiamos dar mažai nagrinėtos jų biografijos, giminystės ryšiai su kitomis aristokratų šeimomis. Tyrime taip pat buvo svarbi ir Raudondvario dvaro raida XIX – XX a. pr. Šiuo periodu dvaras itin pasikeitė. Po 1830-1831 m. sukilimo, vietoj sudegusių medinių pastatų, atsirado mūriniai, rūmai įgavo naujų neogotikinių detalių. Vėliau su kiekviena nauja Tiškevičių karta keitėsi ir dvaro interjerai. Naujos technologijos ir mados atsiradusios vakarų Europoje greitai pasiekdavo Raudondvario dvarą ir čia buvo pritaikomos. Visgi dvaro pajamos buvo skiriamos ne vien tik šeimininkų patogumui, tačiau ir kultūrai. Dvare buvo kaupiami paveikslai, skulptūros ir kitos meno vertybės. Rūmuose buvo didelė senų dokumentų ir knygų biblioteka. Taip pat šeimininkai aktyviai rėmė kūrėjus. Dvare nuolat apsistodavo ar dirbdavo žymūs dailininkai, skulptoriai ar muzikantai. Dvaro valdytojai ne tik keitė savo artimiausią aplinką, tačiau finansavo ir naujos mūrinės bažnyčios statybas. Jų dėka Raudondvaris tapo parapijos centru, kuris buvo išlaikomas iš grafų Tiškevičių lėšų.

This master thesis covers history of Raudondvaris manor and its owners - Tiškevičiai family in 19th and early 20th century. Tiškevičiai lived in the manor from 1819 m. left it somewhere about the beginning of 20th century. During this, quite a long period, manor was owned by four generations of Tiškevičiai family: Mykolas Tiškevičius (1761–1839), Benediktas Emanuelis Tiškevičius (1801-1866), Benediktas Henrikas Tiškevičius (1852-1935), Benediktas Jonas Tiškevičius (1875-1948). This paper uncovers their still unknown biographies, their ties with other aristocratic families. Also, this paper focuses on changes that occurred in the manor during the 19th and early 20th century. Manor during this period manor changed scientifically. After 1830-1831 m. uprising, burnt wooden structures were changed to brick buildings, to palace itself new neo-gothic features were added. Later, each new generation of owners changed interiors of the palace. New technological advances and new fashion trends in the West quickly appeared in Raudondvaris manor. However, not only did Tiškevičiai invested money in comfortable living but also in culture. Raudondvaris manor had huge collection of paintings, sculptures and other works of art. Also, Tiškevičiai actively supported artists themselves. Manor was constantly visited by painters, sculptors and musicians. Changes that occurred during the 19th century also reached local church. With the help of Tiškevičiai family Raudondvaris had its first brick church and became centre of new parish. Later, Tiškevičiai continued giving their support for local catholic community.