| Abstract: | In this paper, I presented, analyzed and criticized the potential psychiatric diagnosis of Internet Gaming Disorder (IGD), as proposed in the DSM-5 chapter of conditions for further study. Employing a critical approach, I used the conceptual and structural relations between neoliberalism, diagnostic psychiatry and video gaming as a theoretical setting for my study. I did a critical thematic discourse analysis of 202 IGD-dedicated article abstracts to find out what notions of health and subjectivity are constructed by the scientific discourse related to the issue. Studies represented in the abstracts were largely supportive of the diagnosis and relied exclusively on confirmatory quantitative and brain research. Also, the discourse of the abstracts revealed a portrait of a disordered subject which is impulsive, asocial, of bad mood, potentially hostile, too focused on one thing, and of poor health. After discussing the findings, I proposed critical theories of addiction, neoliberal subjectification, and formal game logic as three sources of contestation of IGD, providing a social-political context in which problematic video gaming should not be viewed as an individual disease. I concluded that the diagnosis of IGD should be refuted on social-political grounds, and that alternative approaches which challenge the logic of neoliberal economy and subjectification on an institutional level should be sought.
Šiame magistriniame darbe pristačiau, analizavau ir kritikavau potencialią psichiatrinę internetinio žaidimo sutrikimo (Internet Gaming Disorder, arba IGD) diagnozę, siūlomą DSM-5 skyriuje, skirtame daugiau tyrimų reikalaujantiems sutrikimams. Remdamasis kritine prieiga, kaip teoriniu fonu savo tyrimui naudojausi konceptualiniais ir struktūriniais ryšiais tarp neoliberalizmo, diagnostinės psichiatrijos ir kompiuterinių žaidimų. Kad išsiaiškinčiau, kokios nuostatos apie sveikatą ir subjektiškumą konstruojamos moksliniame diskurse apie IGD, atlikau 202 šiai diagnozei skirtų mokslinių straipsnių santraukų kritinę tematinę diskurso analizę. Didžioji dalis reprezentuojamų tyrimų santraukų remia diagnozę ir kliaujasi išimtinai patvirtinamojo tipo kiekybiniais ir smegenų tyrimais. Santraukų diskursas negaluojančiam subjektui priskiria impulsyvumo, asocialumo, blogos nuotaikos, nuožmumo, per didelės koncentracijos į vieną dalyką ir prastos sveikatos predikatus. Aptaręs tyrimo rezultatus, pristačiau kritinės priklausomybės, neoliberalios subjektifikacijos ir formalios žaidimų logikos teorijas kaip tris kritikos IGD šaltinius, atskleidžiančius socialinį-politinį kontekstą, kuriame problemiškas kompiuterinių žaidimų vartojimas neturėtų būti laikomas individualiu sutrikimu. Dariau išvadą, kad IGD diagnozė turėtų būti atmesta dėl socialinių-politinių priežasčių, ir kad problemai spręsti turėtų būti ieškoma alternatyvių prieigų, metančių iššūkį neoliberalios ekonomikos ir subjektifikacijos logikai instituciniu lygmeniu. |
