| Abstract: | Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojami Vaivos Rykštaitės romanai tapatybės konstravimo aspektu. Pasirinkti du šiuolaikinės lietuvių autorės kūriniai: „Kostiumų drama“ (2013) ir „Trisdešimt“ (2017). Tokį tyrimą paskatino vis labiau įsigalinti nuomonė, jog XXI a. emigracijos banga suformavo naują reiškinį lietuvių emigrantų rašytojų tarpe: kūriniuose nebeliko tėvynės ilgesio, nostalgiškų prisiminimų. Romanų fabulos ašimi tapo jauno žmogaus tapatybės klausimai, savivokos paieškos, gyvenimas svetur ir atsiribojimas nuo gimtosios kultūros.
Magistro darbe gilinamasi į migracinės tapatybės kūrimą, socialinės aplinkos ir personažų vidinių pasaulių konstravimą. Iškelta tyrimo hipotezė – V. Rykštaitės romanuose konstruojamos migracinės tapatybės kosmopolitiškos, nepriklausomos nuo gimtosios kultūrinės erdvės. Siekiama nustatyti, kokie veiksniai lemia tapatybę migracijos aplinkoje.
Magistro baigiamajame darbe pasitelkiama P. L. Bergerio, T. Luckmano socialinio konstrukcionizmo teorija, kuri derinama su Manuelio Castellso tapatumo samprata. E. Frommo knygoje „Žmogus sau“ pristatyta etikos psichologijos koncepcija naudojama analizuojant tapatybių konstravimą, nulemtą žmogaus pasirinkimų. Magistriniame darbe daugiausiai pasitelkiama šio teoretiko apibrėžta sąžinės sąvoka – vidinis žmogaus balsas, nuo kurio priklauso žmogaus esminiai veiksmai, pasirinkimai ir individo tapatybė.
Tyrime pastebėta, jog romano „Kostiumų drama“ protagonistė – kosmopolitiška asmenybė, jos neveikia kultūriniai skirtumai. Romane išblukusi kultūrinė takoskyra, tad tapatybės konstravimas labiau veikiamas globalizacijos procesų. Socialinė aplinka tampa pagrindiniu įrankiu migracinės tapatybės kūrime, vidinis pasaulis nėra esminis faktorius savivokos paieškose. Romane „Trisdešimt“ ryški kultūrinė takoskyra, tampa svarbūs prisiminimai, susiję su gimtine. Pagrindinės veikėjos tapatybės yra prieštaraujančios viena kitai, nekuria harmonijos. Parodomi pasirinkimai, nulemti ne tik išorinių, bet ir vidinių veiksnių, protagonistė neidentifikuoja savęs pagal tam tikras normas, tapatybė išlieka dinamiška. Tad išanalizavus pasirinktus kūrinius buvo prieita prie išvados, jog iškelta tyrimo hipotezė pasitvirtino tik iš dalies.
The master thesis analyzes Vaiva Rykštaitė's novels in the aspect of identity construction. Two works by contemporary Lithuanian author were selected: the novels "Costume drama" (2013) and "Thirty" (2017). This study was inspired by increasingly entrenched opinion that the 21st century’s wave of migration has formed a new phenomenon among Lithuanian emigrant writers: there are no more longing for the homeland, or nostalgic memories in their works. The pivot of novels’ narrative has become young person's identity issues, life abroad, search of self-concept, and dissociation from native culture.
The master's thesis focuses on the development of migratory identity, construction of inner worlds of social environment and personalities. The hypothesis of the research – migratory identities of V. Rykštaitė’s novels are cosmopolitan and independent of native cultural space. The aim of this thesis is to identify means used to construct an identity in the environment of migration in V. Rykštaitė’s novels.
Master thesis includes the theory of social constructivism by P. L. Berger and T. Luckmann, which combines with Manuel Castells’ identity concept. E. Fromm in his book "Man for Himself": An Inquiry into the Psychology of Ethics introduced the concept of ethical psychology that is used to analyze the construction of identities determined by human choices. Master thesis’ concept of conscience is mostly defined by this theorist; it is described as the internal human voice on which the essential actions, choices and identity of a person depend on.
The study indicates that the protagonist of novel "Costume drama" is a cosmopolitan individual who is not affected by cultural differences. Cultural discontinuity fades in the novel, and therefore the construction of identity is more influenced by globalization processes. Social environment becomes the main tool in developing a migratory identity; the inner world is not an essential factor in search of self-concept. Cultural discontinuity is evident and memories of homeland are significant in the novel "Thirty". The main characters' identities are contradictory and not harmonious. The choices shown are determined not only by external causes but internal factors as well. The protagonist does not identify herself in accordance with certain norms, the identity remains dynamic. On the basis of the results of this research, it can be concluded that Master thesis’s hypothesis was confirmed only partially. |
