Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36172
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Filosofija / Philosophy
Author(s): Ambrasaitė, Eglė
Title: Truly, madly, deeply: mapping the formulas of love under the conditions of neoliberalism
Other Title: Nuoširdžiai, karštai, pamišėliškai: žymint meilės formules neoliberalizmo sąlygomis
Extent: 71 p.
Date: 23-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Filosofijos ir socialinės kritikos katedra
Keywords: Love;Neoliberalism;New materialism;Historical materialism;Gender hierarchies;Meilė;Neoliberalizmas;Naujasis materializmas;Istorinis materializmas;Socialinės lyties hierarchijos
Abstract: The title of this paper – „Truly, Madly, Deeply: Mapping the Formulas of Love Under the Conditions of Neoliberalism” - encompasses the key categories that are scrutinized in this paper: love and neoliberalism. In an era of persisting rigid gender hierarchies and social inequalities, the lack of conceptualization and studies of love in neoliberal market economy and politics of labor appears as a surprising absence. Therefore, the aim of this thesis is to reconceptualize the possibilities and impossibilities of love to challenge the patriarchal hierarchies by mapping the configurations of love, under the conditions of neoliberalism, from the theories of: a) new materialism, and b) historical materialism. To this end, the research question is as follows: Under the conditions of neoliberalism, how does love function as a locus of exploitation and/or a force which can subjugate oppression? The work consists of three main parts. In the first part, love is confirmed to be of economic structure and is presented as oikonomia, capable of revealing the neoliberal political rationality, with embedded hierarchies of sexual difference and patriarchal power. Affective relations, economic processes, and cultural practice are discussed as intermingling and love as an area for the exercise of gendered power and class relations is pronounced as predominant in the knowledge economy of the global north. In the second part, new materialism (through the theorizations of Deleuze and Guattari, R. Braidotti, E. Grosz, M. Hardt and A. Negri) is presented as embracing positive, affirmative perspective towards biopolitics, claiming life (and love) to be revolutionary in itself, when one’s life (and love) becomes a process of disengagement with one’s prescribed identity, a practise of difference, a vibrant and vital potentiality to act and one’s body turns to body-without-organs, a virtual plane of forces, an intensive power of differentiation, a hybrid assemblage, creative and productive. In the third part, new materialism’s propositions of love are deconstructed and the phenomenon of love reconceptualized through the perspective of historical materialists. By drawing on the theories of J. Cotter, M. Arboleda, S. Tumino, T. L. Elbert and J. Torrant, the new materialism’s force of life (and love) is argued as an update to capitalism, but not its eradication, - an elitist approach to naturalize and extend the needs of capital (social inequalities, gender hierarchy, and class system) for more efficient and profitable exploitation of contemporary workforces (both women and men). Love as a possibility to subjugate oppression is argued only through the abolition of class.
Darbo pavadinimas – „Nuoširdžiai, karštai, pamišėliškai: žymint meilės formules neoliberalizmo sąlygomis“ nurodo į pagrindines kategorijas, analizuojamas šiame magistro darbe: meilę ir neoliberalizmą. Trečiame tūkstantmetyje vis dar išliekant tvirtai lyčių hierarchijai ir socialinei nelygybei, meilės (re)konceptualizacijų ir tyrimų meilės tema stoka, neoliberalios rinkos ekonomikos ir darbo politikos sąlygomis, atsiskleidžia kaip stebinanti tuštuma. Todėl šio darbo tikslas yra rekonceptualizuoti meilės pajėgumus ir nepajėgumus kovoje su patriarchalinėmis hierarchijomis, žymint meilės konfigūracijas neoliberalizmo sąlygomis iš a) naujojo materializmo ir b) istorinio materializmo teorinių perspektyvų. Taigi, šios studijos tiriamasis klausimas yra: kaip neoliberalizmo sąlygomis meilė funkcionuoja būdama išnaudojimo lokusu ir/ar jėga, galinčia sunaikinti priespaudas? Šis darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje, remiantis Foucault ir Agamben’u, yra patvirtinama meilės ekonominė struktūra, o pati meilė pristatoma kaip oikonomija, sugebanti atskleisti neoliberalų politinį racionalumą ir jame įsišaknijusias patriarchalinės valdžios ir socialinės lyties hierarchijas. Afektyvūs santykiai, ekonominiai procesai ir kultūrinės praktikos yra aptariamos kaip neatsiejamos dalys, o meilė, kaip sfera, kurioje įsteigiamas socialinės lyties išnaudojimas ir klasių santykiai yra nurodoma kaip dominuojanti Vakarų ‘žinių’ ekonomikoje. Antroje dalyje, remiantis Deleuze’u ir Guattari, R. Braidotti, E. Grosz, M. Hardt’u ir A. Negri, naujasis materializmas yra analizuojamas kaip teorinė perspektyva, kuri konceptualizuoja afektyviąją, teigiančiąją biopolitiką, kurioje gyvybė (ir meilė) yra suvokiamos kaip esančios savaime revoliucinėmis, kai gyvybė (ir meilė) tampa atsiribojimo nuo nustatytos tapatybės procesu, skirtumo praktika, gyvybingu ir gyvybiniu veikimo potencialu, o kūnas-organizmas tampa kūnu-be-organų, virtualiu jėgų lauku, intensyvia diferenciacijos galia, kūrybingu ir produktyviu hibridiniu asembliažu. Trečioje dalyje naujojo materializmo meilės formulės yra dekonstruojamos, o meilės fenomenas rekonceptualizuojamas per istorinio materializmo prizmę. Remiantis J. Cotter, M. Arboleda, S. Tumino, T. L. Elbert ir J. Torrant, naujojo materializmo autorių gyvybės (ir meilės) kaip jėgos suvokimas yra analizuojamas ne kaip pasipriešinimas kapitalizmui, bet kaip jo pratęsimas, pasitarnaujantis natūralizuojant ir praplečiant kapitalo poreikius (socialines nelygybes, lyčių hierarchiją, klasių sistemą) ir siekiant efektyvesnio ir pelningesnio šiuolaikinės darbo jėgos (tiek moterų, tiek vyrų) išnaudojimo. Todėl, istorinių materialistų nuomone, meilė, kaip galimybė sunaikinti priespaudas, yra įmanoma tik post-klasinėje visuomenėje.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36172
Appears in Collections:2018 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

198
checked on Jan 4, 2020

Download(s)

142
checked on Jan 4, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.