Distopijos interpretacijos sovietmečiu ir šiandien: Romualdo Lankausko, Renatos Šerelytės ir Gabijos Grušaitės romanų analizė

Abstract

Magistro darbe analizuoti keturi romanai, rašyti sovietmečiu ir šiandien, akcentuojant Lietuvoje mažai tyrinėtą objektą literatūroje – distopijos raišką. Sovietmečiui priskiriami: R. Lankausko romanas „Užkeiktas miestas“ ir R. Šerelytės „Ledynmečio žvaigždės“, šiandienai – G. Grušaitės kūriniai: „Neišsipildymas“ bei „Stasys Šaltoka: vieneri metai“. Kūrinių pasirinkimą lėmė skirtingi leidimo metai, kadangi kiekvieną romaną apytikriai skiria beveik 10 metų. Tyrimas aktualus ne tik dėl taikomos naujos prieigos – kartu praplečiamas ir lyginamas mažai analizuotų grožinių tekstų interpretacijų laukas. Darbe išsamiai aptariamas distopinis pasakojimas literatūroje, jo samprata ir tipai, visa tai siejama su Lietuvoje mažai taikyta galimų pasaulių teorija. Šiuo atveju, šių prieigų siejimas parankus tuo, jog tiek distopija, tiek ir galimų pasaulių teorija kuria pramanytą tikrovę, siekiant skaitytojui parodyti, „kas būtų... jeigu“. Šioje dalyje taip pat trumpai aptariamas galimų pasaulių teorijos taikymas literatūroje, išskiriant fikcinius pasaulius: faktinį, nefaktinį ir kintamos visatos. Praktinėje darbo dalyje daugiausia dėmesio skiriama analizuojamų romanų faktinio ir nefaktinio pasaulių lyginimui, išskiriant tai, kas yra labiausiai nutolę nuo faktinio pasaulio logikos. Išanalizavus romanus pastebėta, jog galimų pasaulių teorijos ir distopijos ryšys glaudus, kadangi tekstų fikciniai pasauliai padeda kurti distopiją kūriniuose. Nustatyta, kad lietuviškos distopijos literatūroje kol kas negalime lyginti su užsienio kūriniuose ar kine randamu distopijos žanru. Darbo šaltinius paprasčiausia apibūdinti kaip prozos kūrinius, turinčius distopinio pasakojimo bruožų. Nors analizuotuose kūriniuose ir bandoma akcentuoti pavojingus visuomenės svajonių, valdžios ir technologijų įsigalėjimo padarinius, autoriai vis dar labiau koncentruojasi į vieno veikėjo gyvenimo problematiką, o distopinės visuomenės vaizdavimas tampa antraeiliu uždaviniu.

Master Thesis analyzes four Soviet period and modern-day novels written with an emphasis on expression of dystopia — a literary object that has received little research attention in Lithuania. Novels attributed to the Soviet period are a novel by R. Lankauskas „Užkeiktas miestas“ (English, “A Cursed City”) and a novel by R. Šerelytė „Ledynmečio žvaigždės“ (English, “Ice Age Stars”); novels attributed to modern days — novels by G. Grušaitė „Neišsipildymas“ (English, “Disenchantment”) and „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ (“Stasys Šaltoka: One Year”). The texts were chosen because all of them are published approximately ten years apart. The research is relevant not only because of its new approach, but because altogether it expands and compares little analyzed interpretation field in fiction. This thesis provides detailed analysis of dystopic storytelling in literature, its conception and types; all of this linked a theory of possible worlds, which is rarely applied in Lithuania. In this case, the interrelation of these approaches is helpful in a way that both dystopia and theory of possible worlds create fictional reality with an intent to show the reader, “what would happen… if.” This section, distinguishing fictional worlds—based on facts, not based on facts and alternate universe— also discusses theory of possible worlds application in literature. Practical section of this thesis mostly focuses on the comparison of the worlds that are based on facts or not distinguishing what is the farthest from the logic of factual world. Upon completing analysis of chosen novels, it was noticed that there is a linkage between the theory of possible worlds and dystopia because fictional worlds in these texts help to create dystopia in these novels. It was determined that Lithuanian dystopia in literature currently cannot be compared to a genre of dystopia in foreign texts or movies. Sources of this thesis are best described as prose texts with dystopic story telling features. Even though the analyzed novels attempt to emphasize the dangerous effects that come when the dreams of society, government and technologies become firmly established, the authors a stronger maintain focus on problems of one character and the portrayal of dystopic society becomes a secondary task.