Artimosios biurokratijos vaidmuo vaikų globos įstaigų deinstitucionalizavime: Raseinių rajono atvejis
Vaičekauskaitė, Liucija |
Per pastaruosius porą dešimtmečių Lietuva padarė tik labai minimalią pažangą vaikų globos reformos atžvilgiu, todėl stacionariuose globos institucijose gyvenančių vaikų palaipsniui vis daugėja. Tampa akivaizdu, jog gyvenimas stacionarioje vaikų globos įstaigoje daugeliu atžvilgių pažeidžia vaikų teises, todėl siekiant jas apsaugoti yra būtina efektyvi vaikų globos reforma. Vis dėl to, Lietuvoje artimųjų biurokratų vaidmuo yra išvystytas per menkai ne tik pačioje vaikų globos sistemoje, tačiau ir įgyvendinant, šiuo metu itin svarbią, vaikų globos reformą. Tokie valstybės tarnautojai kaip socialiniai darbuotojai, vaiko teisių specialistai bei kiti tarnautojai, tiesiogiai dirbantys su vaikais ir jų šeimomis, nėra visapusiškai įtraukiami į vaikų globos reformą, nėra tinkamai išnaudojamos jų galimybės ir žinios, o neretai ir patys pritrūksta motyvacijos efektyviai ir kokybiškai dirbti savo darbą. Dėl šios priežasties artimosios biurokratijos vaidmuo Lietuvos vaikų globos įstaigų deinstitucionalizavimo kontekste yra magistro darbo objektas. Darbo tikslas: ištirti vaikų globos namų deinstitucionalizacijos trukdžius ir galimybes artimosios biurokratijos lygmenyje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: identifikuoti, kokios yra biurokratinės elgsenos remiantis artimosios biurokratijos teorija; išnagrinėti artimos biurokratijos taikymą vaikų gerovės ir apsaugos tyrimuose; išanalizuot,i kokia yra Lietuvos vaikų globos sistema, jos organizavimas ir teisinis reglamentavimas; Raseinių vaikų globos namų pavyzdžiu atskleisti, koks yra artimosios biurokratijos vaidmuo įgyvendinant vaikų globos reformą; pateikti galimas alternatyvas vaikų globos reformos problemai spręsti. Tyrimo įgyvendinimui pasirinkti du tyrimo metodai – nedalyvaujamąsis stebėjimas ir pusiau struktūruotas interviu. Stebėjimo metodas buvo naudojamas siekiant ištirti artimųjų biurokratų elgseną Raseinių vaikų globos namuose, ir jos įtaką vaikų apsaugos ir gerovės užtikrinimui. Taikant pusiau struktūruoto interviu metodą buvo apklausiami Raseinių vaikų globos namų, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Raseinių socialinių paslaugų centro darbuotojai. Darbą sudaro trys dalys: pirmojoje dalyje supažindinama su artimosios biurokratijos samprata, artimosios biurokratijos teorijos prieiga ir šios teorijos taikymu vaikų gerovės ir apsaugos tyrimuose. Antrojoje dalyje analizuojama Lietuvos vaikų globos sistema bei vaikų globos organizavimas, taip pat pateikiamas vaikų globos namų apibrėžimas ir jų teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Taip pat supažindinama su Lietuvos vaikų globos reforma bei aiškinamasi, kokia yra deinstitucionalizacijos reikšmė vaikų teisių užtikrinimui Lietuvos vaikų globos įstaigose. Trečiojoje dalyje pateikiami tyrimo rezultatai bei analizė, atskleidžianti artimosios biurokratijos vaidmens specifiką ir problemines sritis įgyvendinant vaikų globos reformą. Atlikus tyrimą apie artimųjų biurokratų patirtis ir vaidmenį Raseinių vaikų globos įstaigų deinstitucionalizacijoje, prieita išvados, jog siekiant labiau įtraukti artimuosius biurokratus į vaikų globos reformos įgyvendinimą, bei sumažinti jų priešiškumą, labai svarbu, jog su jais būtų kalbamasi ne tik įstaigos viduje, tačiau ir už jos ribų. Labai svarbu, kad artimieji biurokratai bendrautų su atsakingų institucijų atstovais, gautų reikiamą informaciją apie pertvarkos tikslus ir uždavinius, bei būtų atsakyta į artimųjų biurokratų klausimus. Šiam tikslui pasiekti rekomenduojama vykdyti artimųjų biurokratų švietimą vaikų globos reformos tema, organizuoti susitikimus su ekspertais, taip pat skatinti artimųjų biurokratų kvalifikacijos kėlimą.
During latter ten years Lithuania made only minimal progress on child care reform, that’s why the number of children living in stationary care institutions is gradually increasing. Progressively it becomes obvious that life in stationary child care institutions for many reasons breaks the law of children’s rights. To protect the law, effective reform of the law is a must. However, in Lithuania front line bureaucrat’s role is developed too little not only in child’s care system, but also in implementing these days undeniably important child care reform. Such civil servants as social workers, child care protection specialists and other servants, directly working with children and their families, are not involved completely to work with child’s care reform. Often their skills and knowledge aren’t used in a right way, also some of them lack motivation affectively and qualitatively do their work. Front line bureaucracy role in the context of deinstitutionalization is the reason for the choice of the object of the master’s work. Work goal: research the role of front line bureaucracy in the context of deinstitutionalization. Main job tasks: to identify what are the bureaucratic behaviour on the basis of the passing of the bureaucracy theory; to investigate the use application of front line bureaucracy in the child welfare and protection studies; to explore the children's guardianship granted a margin of discretion for the practical organisation of custody of the child; disclosure of the close of bureaucrats the experience of the transition from large child care home to the community. Work contains three parts. First part is introduction to front line bureaucracy concept, access to front line bureaucracy theories and its theories customization in research of child care protection. Second part contains Lithuania’s child care system analysis, submission of child care home definition and legal regulation in Lithuania. Also, it contains introduction to child care reform and investigating what is the significance of deinstitutionalization meaning of credibility to child care institutions. Third part contains research results and analysis that reveals front line bureaucracy role specifics and problematic spheres implementing child care reform. To implement research there were used two research methods – scientific observation and half structured interview. The observation method was used to investigate the behavior of front line bureaucrats at the Raseiniai children's care home and its impact on the protection of children and well-being. Using half structured interview method there were surveyed Raseiniai child care home and Raseiniai district administrations child protection rights section workers. The investigation of the front line bureaucrat’s experience and the role of Raseiniai child care institutions deinstitutionalization, concluded that, to further involve the front line bureaucrats in the child care reform implementation, and reduction if their hostility, it is very important that they would be interviewed not only inside of those institutions, but also beyond its walls. Also it is very important that the front line bureaucrats communicate with the responsible authority’s representatives to obtain the necessary information about the reform goals and objectives, get response to the front line bureaucrat’s questions. For this purpose it is recommended to carry out the reform of the education in the front line bureaucrats custody subject to organize meetings of experts, as well as to promote the training of the front line bureaucrats.