Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36119
Full metadata record
DC FieldValueLanguage
dc.contributorVytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Psichologijos katedralt_LT
dc.contributor.advisorŠeibokaitė, Laura-
dc.contributor.authorKravčenko, Karina-
dc.date.accessioned2018-05-10T06:37:19Z-
dc.date.available2018-05-10T06:37:19Z-
dc.date.issued2018-05-21-
dc.identifier.urihttps://hdl.handle.net/20.500.12259/36119-
dc.description.abstractTyrimo tikslas – išsiaiškinti aprašomųjų ir įsakomųjų normų poveikį studentų, kurių pradiniai alkoholio vartojimo rodikliai mažesni už nustatytą referentinės grupės narių vartojimo normą, alkoholio vartojimo ketinimams. Pradiniame tyrimo etape apklausti 234 Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų studentai (208 moterys ir 26 vyrai). Iš jų, tolimesniame tyrimo etape – eksperimente – dalyvavo 40 studentų (36 moterys ir 4 vyrai), kurių alkoholio vartojimo dažnumo bei suvartojamo kiekio rodikliai buvo mažesni už referentinės grupės narių, t.y. pradiniame tyrimo etape apklaustų studentų, vidurkį. Vidutinis tiriamųjų amžius – 24,43 m. Aprašomajai studentų alkoholio vartojimo normai nustatyti naudota alkoholio vartojimo įpročių skalė (Engs, Hanson, 1981); įsakomajai normai - vertintas studentų pritarimas 5 su kitų studentų alkoholio vartojimu susijusioms situacijoms bei pateikti du atviri klausimai. Stimulinę medžiagą sudarė studentų alkoholio vartojimo dažnumo ir suvartojamo kiekio rodiklių (aprašomoji norma) bei jų požiūrio į kitų studentų alkoholio vartojimą (įsakomoji norma), pristatymas. Alkoholio vartojimo ketinimams įvertinti naudota modifikuota alkoholio vartojimo įpročių skalė (Engs, Hanson, 1981). Gautieji rezultatai atskleidė neigiamą aprašomųjų normų poveikį spiritinių gėrimų, bet ne alaus, sidro, vyno ir alkoholinių kokteilių vartojimo ketinimams: aprašomosios normos poveikį gavę tiriamieji spiritinius gėrimus ketina vartoti dažniau ir didesniais kiekiais, lyginant su šio poveikio negavusiais tyrimo dalyviais. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, jog tik įsakomosios normos poveikį gavusių tiriamųjų alkoholio vartojimo ketinimai nesiskyrė nuo šio poveikio negavusių eksperimento dalyvių ketinimų. Todėl, galima daryti prielaidą, jog įsakomosios normos, kaip atskiros intervencinės alkoholio vartojimo mažinimo priemonės, poveikis nepasireiškė. Gauti rezultatai neatskleidė ir apsauginio įsakomosios normos poveikio: dėl aprašomosios normos padidėję studentų spiritinių gėrimų vartojimo ketinimai, po įsakomosios normos poveikio, nesumažėjo.lt_LT
dc.description.abstractThe aim of the study was to investigate the impact of descriptive and injunctive norms on students’, whose primary rates of alcohol consumption were lower than the members’ of the reference group, alcohol use intentions. 234 students (208 women and 26 men) from Vytautas Magnus University’s Faculty of Social Sciences participated in the baseline study. The second stage of the research followed an employment of an experiment with 40 students from the baseline study. Their primary alcohol consumption rates were lower than the average rate of the reference group members (students that took part in the baseline study). The average age of the subjects – 24.4. The descriptive alcohol consumption norm was assessed using alcohol drinking patterns scale (Engs, Hanson, 1981), while the measurement of the injunctive norm was based on students’ approval of 5 situations depicting alcohol drinking among other students and their answers to two open-ended questions. The stimulation material consisted of presentation of students’ alcohol use frequency and quantity (descriptive norm) and their attitude to other students’ alcohol consumption (injunctive norm). A modified alcohol drinking patterns scale (Engs, Hanson, 1981) was used to measure students’ alcohol use intensions. The results of this study showed that those participants who were subjected to the descriptive norm were observed to intend to consume the spirits more often and in larger quantities than those who were in the controlled condition. Therefore, the results revealed the negative impact of descriptive norms on the intentions of spirits use. The intensions of beer, cider, wine and cocktails use were not impacted by descriptive norms. Furthermore, participants who were subjected only to the injunctive norm showed no difference in the alcohol use intentions as compared to the control group. Therefore, an assumption can be drawn that the use of the injunctive norm as a separate strategy of alcohol consumption reduction is not that effective. Also the results of the research did not reveal the reconstructive power of the injunctive norm since the students’ intentions of spirits consumption increased by the descriptive norm were not reduced after the subjection to the injunctive norm.en_US
dc.format.extent95 p.-
dc.language.isolten_US
dc.rightsLaisvai prieinamas internete / Free accesslt_LT
dc.subjectSocialinių normų teorijalt_LT
dc.subjectAprašomoji normalt_LT
dc.subjectĮsakomoji normalt_LT
dc.subjectSocial norms theoryen_US
dc.subjectDescriptive normen_US
dc.subjectInjunctive normen_US
dc.subject.otherPsichologija / Psychology-
dc.titleSocialinių normų teorija pagrįstų intervencijų poveikis studentų alkoholio vartojimo ketinimams: aprašomųjų ir įsakomųjų normų vaidmuolt_LT
dc.title.alternativeThe impact of interventions based on social norms approach on students' alcohol use intentions: the role of descriptive and injunctive normsen_US
dc.typeMagistro darbas / Master thesis-
item.grantfulltextopen-
item.fulltextWith Fulltext-
Appears in Collections:2018 m. (SMF mag.)
Files in This Item:
Show simple item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

144
checked on Mar 28, 2020

Download(s)

162
checked on Mar 28, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.