Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36100
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Psichologija / Psychology
Author(s): Gaidytė, Viktorija
Title: Moterų patiriamo priešiško ir geranoriško seksizmo įtaka emociniam reaktyvumui ir kognityviniam atsakui į stresorių
Other Title: Impact of benevolent and hostile sexism on women‘s emotional reactivity and cognitive response to stressor
Extent: 80 p.
Date: 21-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Psichologijos katedra
Keywords: Seksizmas;Emocinis reaktyvumas į stresą;Kognityvinis atsakas į stresą;Sexism;Emotional reactivity to stress;Cognitive response to stress
Abstract: Šio tyrimo tikslas – įvertinti ar ir kaip priklauso moterų emocinis reaktyvumas ir kognityvinis atsakas nuo patiriamo priešiško seksizmo, geranoriško seksizmo ir nepatiriant jokio seksizmo atliekant žodžių asociacijų užduotis. Tyrimas atliktas Vytauto Didžiojo universitete. Tyrime dalyvavo 45 bakalauro 1-4 kurso bei magistro 1 kurso įvairių studijų studentės. Vidutinis tiriamųjų amžius – 21.11 m. (SD=1,921). Tyrimo metu atliktas eksperimentas, kuriame buvo manipuliuojama priešiško ir geranoriško seksizmo sąlygomis. Siekiant sudaryti minėtąsias eksperimentines sąlygas, eksperimentą atliko apmokytas tyrėjas vyras. Tyrimo metu dalyvių buvo prašoma atlikti žodžių asociacijų užduotį, kurios instruktavimo metu tyrėjas vyras sudarė priešiškai seksistinę, geranoriškai seksistinę arba neseksistinę (kontrolinė grupė) sąlygą. Gauti tyrimo rezultatai atskleidė, kad nei priešiškas, nei geranoriškas seksizmas tyrimo dalyvėms nesukėlė statistiškai reikšmingai didesnio neigiamų emocijų reaktyvumo lyginant su kontroline grupe. Tokie rezultatai prieštarauja ankstesnių tyrimų rezultatams, jog priešiškas seksizmas moterims sukelia stipresnį neigiamą emocinį reaktyvumą. Tačiau tyrimo rezultatai parodė, kad statistiškai reikšmingai labiau išreikštomis mintimis apie nekompetentingumą atlikti užduotį pasižymėjo tiek geranorišką, tiek priešišką seksizmą patyrusios merginos, lyginant su kontroline grupe. Šiuo eksperimentu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kaip skiriasi tiriamųjų žodžių asociacijų užduoties atlikimas priklausomai nuo eksperimentinės sąlygos. Rezultatai atskleidė, jog moterys, kurios patyrė priešišką arba geranorišką seksizmą, žodžių asociacijų užduotį atliko prasčiau lyginant su kontroline grupe. Šio tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, jog moterų turimų seksistinių nuostatų išreikštumas neturi įtakos jų emocinei ir kognityvinei reakcijai į patiriamą seksizmą, kaip psichosocialinį stresorių Taigi, paaiškėjo, jog tiek priešiškas, tiek geranoriškas seksizmas paveikia moterų kognityvinį atsaką bei produktyvumą, tačiau nepaveikia emocinės reakcijos. Kadangi tyrimo rezultatai nevienareikšmiški, yra reikalingi tolimesni ambivalentiško seksizmo poveikio moterų atsakui į stresorių tyrinėjimai.
The aim of the study is to assess whether and how the hostile and benevolent sexism influence women’s' emotional reactivity and cognitive response to stress during the performance of word association tasks. The study was performed at the Vytautas Magnus University. 45 students of different bachelor and master studies took part in the research. Average age of the subjects - 21.11 years of age (SD=1,921). The experiment in which the condition of hostile and benevolent were manipulated was performed during the study. In order to create the experimental conditions, the study was conducted by a trained investigator man. During the study, the participants were asked to carry out the task of word associations, during which time the investigator man create hostile sexist, benevolent sexist or non-sexist (control group) condition. The results of the study show that neither hostile nor benevolent sexism caused the statistically significant increase in negative emotional reactivity compared with the control group. These results are contrary to the results of previous studies that hostile sexism causes a stronger negative emotional reactivity for women. However, the results of the study revealed that the statistically significantly more expressed thoughts about incompetence during the performance of the task were not only for participants in benevolent, but also in hostile sexism condition, compared with the control group. The purpose of this experiment was also to find out how the task of word associations of the participants differs depending on the experimental conditions. The results of the survey revealed that women who experienced hostility or benevolent sexism performed worse in word association’s task than the participants in control group. The results of this study also showed that the expression of women's sexist beliefs does not affect their emotional and cognitive stress reaction to sexism as a psychosocial stressor. Thus, the results of this study reveal that both hostile and benevolent sexism affects female cognitive response and productivity, but does not affect emotional reactions. As the results of the study are ambiguous, further research on the effects of ambivalent sexism on women's response to stressors is needed.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36100
Appears in Collections:2018 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

62
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

84
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.