Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36098
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences
Author(s): Odinaitė, Dovilė
Title: Climate change policy after the Paris conference: the analysis of the USA and China cases
Other Title: Klimato kaitos politika po Paryžiaus konferencijos: Jungtinių Amerikos valstijų ir Kinijos atvejų analizė
Extent: 76 p.
Date: 21-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Politologijos katedra
Keywords: Paris Conference;Climate change;Environmental degradation;Klimato kaita;Paryžiaus konferencija;Aplinkos degradacija
Abstract: The objects of the research is the climate change policy of the two biggest countries of the world: the United States of America and China. The aim of the research is to analyse the official and unofficial contexts of the climate change policy of China and the USA after the Paris Conference. The methodology of the research: for the first analysis of the empirical part the document and secondary sources analysis are used, secondly the quantitative and qualitative media analysis is done. The results of document and secondary sources analysis showed that China is prepared to significantly contribute in order to reach the goals of the Paris Agreement. The country prepared not only the domestic strategies how to cope with the climate change, but also prepared the financial and educational support to other countries which lack the resources to develop the renewable energy technologies. The same analysis showed that the USA during the presidency of Barack Obama has also prepared the plans how to fight with the climate change in domestic and international level, however, during the short period of the presidency of Donald Trump these plans were changed and the USA announced about the withdrawal from the Paris Accord. The quantitative media analysis showed that the main contexts of the climate change are 4: social, economic, political and security. The biggest attention is given to political and economic contexts. Furthermore, the analysis showed that the attitude towards the successful implementation of the Paris Agreement is more negative than positive. This analysis also explained the main reasons why the negative attitude is dominant. One of them and the most discussed reason is the withdrawal of the USA from the Paris Accord.
Darbo objektu pasirinktos dvi galingosios pasaulio valstybės, atsakingos už didžiausią į atmosferą išmetamų teršalų kiekį – tai Jungtinės Amerikos valstijos (toliau JAV) ir Kinija. Darbo metodologija. Skirtingoms tyrimo dalims buvo naudoti skirtingi darbo metodai. Pirmiausia tiriamojoje dalyje buvo naudojama dokumentų ir antrinių šaltinių analizė. Tai padėjo išanalizuoti pagrindinius klimato kaitą reguliuojančius dokumentus pasirinktose šalyse. Antroje tyrimo dalyje buvo naudojama kiekybinė ir kokybinė medijų analizė, norint išsiaiškinti ar valstybės jau ėmėsi veiksmų kovojant su klimato kaita ir ar jau yra matomi teigiami Paryžiaus susitarimo rezultatai. Dokumentų analizė atskleidė, kad Kinija yra rimtai nusiteikusi kovoti su klimato kaitos neigiamais padariniais, kiek įmanoma juos mažinti ir padėti kitoms pasaulio šalims taip pat sėkmingai prisitaikyti prie klimato kaitos tendencijų. Kinijos politika didelį dėmesį skiria tarptautiniam bendradarbiavimui su kitomis pasaulio valstybėmis, kad Paryžiaus konferencijos metu išsikelti tikslai būtų sėkmingai pasiekti. Visiškai kitokią situaciją parodė JAV analizė. Svarbiausias įvykis nulėmęs klimato kaitos politikos vystymą šioje šalyje buvo naujo šalies prezidento rinkimai. Barako Obamos sukurtas planas kaip šalis galėtų prisidėti norint sumažinti taršą ir sušvelninti klimato kaitos padarinius buvo atsisakytas ir naujas prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie pasitraukimą iš Paryžiaus susitarimo. Tai sukėlė naujų kliūčių sėkmingam Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimui. Kiekybinė medijų analizė parodė, kad klimato kaitos problema yra ryškiausia nagrinėjant 2 kontekstus: politinį ir ekonominį. Taip pat kiekybinė analizė parodė, kad vyraujantis požiūris dėl sėkmingo Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo yra labiau neigiamas nei teigiamas. Kokybinė medijų analizė atskleidė pagrindines priežastis, kodėl vyraujantis požiūris dėl sėkmingo klimato kaitos politikos įgyvendinimo yra labiau neigiamas – tai JAV pasitraukimas iš Paryžiaus susitarimo.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36098
Appears in Collections:2018 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
dovile_odinaite_md.pdf1.06 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

54
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

4
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.