Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36086
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Psichologija / Psychology
Author(s): Spaičytė, Austėja
Title: Vyresniųjų paauglių polinkio savižudybei, siekio kreiptis pagalbos ir pagalbos siekimo stigmos sąsajos
Other Title: Relationship between suicidal behavior, help seeking and stigma of seeking help in late adolescence
Extent: 56 p.
Date: 22-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Psichologijos katedra
Keywords: Polinkis savižudybei;Stigma;Pagalbos siekimas;Suicidal behavior;Help seeking;Adolescence
Abstract: Tyrimo tikslas – įvertinti vyresniųjų paauglių polinkio savižudybei, siekio kreiptis pagalbos ir pagalbos siekimo stigmos sąsajas. Tyrime dalyvavo 291 mokinys iš keturių Kauno miesto gimnazijų, 105 vaikinai (36,1%) ir 186 merginos (63,9 %). Tiriamųjų amžius vyravo nuo 15m. iki 19m. Tiriamiesiems reikėjo užpildyti iš anksto sudarytą klausimyną, kuriuo buvo vertinamas polinkis savižudybei, siekis kreiptis pagalbos ir jaučiama pagalbos siekimo stigma. Apklausa vyko akademinėje aplinkoje, pamokų metu. Polinkio savižudybei įvertinimui buvo naudojami trys klausimai iš A. Pranckevičienės ir L. Gustainienės (2010) mokslinio darbo, vertinančio „Priežasčių gyventi klausimyno paaugliams“ lietuviškosios versijos psichometrines charakteristikas. Klausimai buvo minimaliai pakeisti, kad geriau atitiktų šio darbo tikslus. Siekiui kreiptis pagalbos naudotas „Bendrinis pagalbos siekimo klausimynas“ (angl. General Help Seeking Questionnaire (GHSQ); Wilson, Deane, Ciarrochi, Rickwood, 2005). Pagalbos siekimo stigmai vertinti pasirinkta lietuviška „Pagalbos siekimo stigmos skalės” versija (angl. Self Stigma of Seeking Help Scale (SSOSH); Vogel, Wade, Hake, 2006). Tyrimo metu rasti statistiškai reikšmingi rezultatai merginų grupėje: didesnis polinkis savižudybei susijęs su mažesniu siekiu kreiptis pagalbos bendrai, mažesniu siekiu kreiptis pagalbos dėl skirtingų sunkumų ir mažesniu siekiu kreiptis pagalbos į skirtingus šaltinius. Taip pat didesnis merginų polinkis savižudybei susijęs su didesne pagalbos siekimo stigma. Nustatyta, kad didesnė pagalbos siekimo stigma susijusi su mažesniu siekiu kreiptis pagalbos bendrai, mažesniu siekiu kreiptis pagalbos dėl skirtingų sunkumų ir mažesniu siekiu kreiptis pagalbos į skirtingus pagalbos šaltinius visų merginų grupėje ir polinkiu savižudybei nepasižyminčių merginų grupėje. Polinkiu savižudybei pasižyminčių merginų grupėje ryšys tarp pagalbos siekimo stigmos ir siekio kreiptis pagalbos – nerastas. Vaikinų grupėje statistiškai reikšmingi rezultatai nerasti. Be to, nustatyta, kad nepriklausomai nuo lyties, pagalbos siekimo stigma, kaip tarpininkas tarp polinkio savižudybei ir siekio kreiptis pagalbos, yra nereikšmingas.
Research objective was to evaluate the relationship between adolescents’ suicidal propensity, help seeking and stigma of seeking help. Research participants: 291 students from four gymnasium level high schools in Kaunas city of which 105 were males (36,1%) and 186 were females (63,9%), all 15 to 19 years old. Research participants had to fill in a specifically prepared questionnaire, which was designed to evaluate suicidal propensity, need for help seeking and stigmas encountered while seeking help. Questioning was done in academic environment during classes. In order to evaluate suicidal propensity, questionnaire contained three questions from A. Pranckevičienė and L. Gustainienė (2010) study, which was evaluating “The Reasons for Living Inventory for Adolescents” Lithuanian revision psychometric characteristics. These questions were slightly adjusted to better fulfill the objectives of the questionnaire. For the evaluation of the need for help seeking “General Help Seeking Questionnaire” (GHSQ; Wilson, Deane, Ciarrochi, Rickwood, 2005) was used. Stigmas encountered while seeking help were evaluated using the Lithuanian version of “Self Stigma of Seeking Help Scale” (SSOSH; Vogel, Wade, Hake, 2006). During the research statistically significant results were identified in the female group: stronger suicidal propensity is related to weaker intention to seek for help in general, weaker intention to seek for help because of different difficulties, and a weaker intention to seek for help from different sources. Stronger suicidal propensity in females is also related to the more severe help seeking stigma. It was established that bigger help seeking stigma is related to weaker intention to seek for help in general, weaker intention to seek for help because of different difficulties, and a weaker intention to seek for help from different sources in the group of all females and in the group of non-suicidal females. In the group of suicidal females the link between help seeking stigma and the intention to seek for help was not found. In the male group statistically significant results were not identified. Furthermore, it was established that regardless of the gender, the help seeking stigma, as an intermediary between suicidal propensity and intention to seek for help, is insignificant.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36086
Appears in Collections:2018 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
austeja_spaicyte_md.pdf749.15 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

62
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

4
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.