| Abstract: | For decades Sweden and Norway have managed to be mediators in major conflict negotiations, while
at the same time being relatively minor states within the international community. According to realist
point of view, bigger powers would do as they want and decide the order and faith of the world. For
some reason, though, small powers, like the states of the current study, have been influential in
international scene, shaping the relations of the world for the better. The master thesis analyses the
success of Sweden and Norway as mediators. More specifically, the success of being often asked to
fill a challenging and prestigious mediating role in international peace processes. The object of the
research is the mediator´s selection procedure when negotiations were carried through with the help
by Sweden or Norway, as the aim is to find answers to a puzzle, why and how these states have been
so successful getting such role on the international stage. The research type is therefore positive,
empirical and explanatory (causal). The theoretical approach is based on public diplomacy and role
theory, including social constructivism. The research model is a case study and the goal is to apply
the theory to the cases of Sweden´s and Norway´s role and status as international peacemakers. With
the help of theoretical approach and empirical analysis, list of conditions are presented as the results
of the study - why these states have been successful. In order to reach the results, following tasks had
to be fulfilled during the study: introducing the main theoretical perspectives; explore mediation as a
conflict resolution method, its unique features, including what capabilities are needed to fulfil the
role; analyzing case studies of Sweden´s and Norway´s selection as mediator´s in peace processes;
concluding with the list of conditions for their success and how their role as mediators has been built.
Methodological approach to the research is qualitative, using methods of document analysis,
discourse analysis, while also theoretical methods like abstraction, analysis and description are used.
Key results and conclusions show the reasons Sweden and Norway have been successfully selected
for the role, including that they have for already two centuries systematically built their identity and
status as peaceful and neutral states, they want and have the capacity to spread peace around the world.
Ištisus dešimtmečius Švedija ir Norvegija, santykinai mažos valstybės tarptautinėje bendruomenėje, sugebėjo sėkmingai tarpininkauti ir spręsti iškilusius konfliktus tarptautinėse derybose. Realizmo tarptautinių santykių teorijos šalininkai teigia, jog procesus pasaulyje lemia didžiosios galybės. Nepaisant to, dėl tam tikrų priežasčių, mažosios galybės, kaip ir šiame baigiamajame darbe tyrinėjamos valstybės, įsitvirtino tarptautinėje arenoje kaip patikimi ir įtakingi veikėjai, ženkliai prisidedantys prie tarptautinių santykių gerinimo. Magistro darbe analizuojama Švedijos ir Norvegijos tarpininkavimo (angl. mediation) sėkmė. Tiksliau, gilinamasi į šių šalių sėkmingą, tačiau tuo pačiu metu ir sudėtingą tarpininkavimo vaidmenį tarptautiniuose taikos procesuose. Tyrimo objektas yra tarpininko atrankos procedūra, kai tarpininkavo Švedija ar Norvegija, o šio baigiamojo darbo tikslas yra atsakyti į pagrindinius klausimus, kodėl ir kaip šioms valstybėms pavyko užimti minėtas pozicijas tarptautinėje arenoje. Tam tikslui baigiamajame darbe yra naudojami empirinis ir aiškinamasis (priežastinis) tyrimo tipai. Teorinėje darbo dalyje yra gilinamasi į viešosios diplomatijos, vaidmenų teoriją bei socialinį konstruktyvizmą. Darbe buvo naudojami du tyrimo metodai: abstrakcija ir atvejo analizė, siekiant pritaikyti teorines žinias Švedijos ir Norvegijos vaidmens ir jų kaip tarptautinių taikdarių statuso analizei bei rasti atsakymus į tyrimo metu iškeltus klausimus. Tyrimo rezultatai buvo gauti, remiantis teorine darbo dalimi ir atlikta empirine analize, kurios padėjo nustatyti pagrindines sąlygas, lėmusias šių valstybių sėkmę. Sėkmingam darbo tikslo įgyvendinimui turėjo būti įvykdyti šie uždaviniai: aptarti pagrindines teorines perspektyvas; išanalizuoti tarpininkavimą kaip konflikto sprendimo būdą, aptarti tarpininkavimui būdingas savybes, įskaitant ir pagrindinius bruožus, kuriais turi pasižymėti tarpininko vaidmenį atliekančios šalys; išanalizuoti kitų mokslininkų atliktus tyrimus ir atlikti Švedijos ir Norvegijos, kurios buvo atrinktos kaip tarpininkės taikos procesuose, atvejo analizes; nustatyti sąlygas, lėmusias šių valstybių sėkmę, bei išsiaiškinti kaip buvo sukurtas jų, kaip tarpininkių, vaidmuo. Darbe buvo naudojamas
kokybinis tyrimo metodas, kurio metu buvo atliekama dokumentų analizė bei diskurso analizė, taip pat naudojami tokie teoriniai metodai, kaip abstrakcija, aprašymas bei analizė. Pagrindiniai tyrimo rezultatai ir išvados atskleidžia priežastis, dėl kurių Švedija ir Norvegija buvo sėkmingai pasirinktos tarpininkių vaidmenims, be kita ko, šios šalys sistemingai formavo savo identitetą, kurdamos taikių ir neutralių valstybių įvaizdį, kurios nori ir gali skleisti taiką visame pasaulyje. |
