Onkologine liga sergančių pacientų artimųjų ligos suvokimo ir psichologinio atsparumo reikšmė jų psichologiniam-socialiniam funkcionavimui

Abstract

Tyrimo tikslas – įvertinti onkologine liga sergančių pacientų artimųjų (moterų) ligos suvokimo ir psichologinio atsparumo reikšmę jų psichologiniam-socialiniam funkcionavimui. Tyrime dalyvavo 238 tiriamosios, kurių onkologine liga sergantys artimieji gydėsi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose ir Nacionalinio Vėžio Instituto klinikoje. Tiriamųjų ligos suvokimui vertinti buvo naudotas E. Broadbent ir kolegų (2009) trumpasis ligos suvokimo klausimynas artimiesiems (angl. Caregiver / spouse Brief Illness Perception Questionnaire, Brief IPQ). Psichologiniam atsparumui įvertinti naudota B. W. Smith ir kolegų (2008) trumpoji psichologinio atsparumo skalė (angl. The Brief Resilience Scale, BRS). Psichologiniam-socialiniam funkcionavimui vertinti naudotas C. Evans ir kolegų (2000) CORE-OM klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad neigiamą artimojo onkologinės ligos suvokimą išreiškiančios tiriamosios nurodo daugiau problemų požymių ir mažiau gerą funkcionavimą atspindinčių požymių nei tiriamosios, išreiškiančios teigiamą artimojo onkologinės ligos suvokimą. Rezultatai taip pat atskleidė, kad aukšto psichologinio atsparumo tiriamosios nurodo daugiau psichologinės gerovės bei gerą funkcionavimą atspindinčių požymių ir mažiau problemų bei rizikos požymių nei žemo psichologinio atsparumo tiriamosios. Psichologinis atsparumas, ligos suvokimas ir slaugančiosios / neslaugančiosios vaidmuo geriau prognozuoja psichologinį-socialinį funkcionavimą nei sergančiojo ligos trukmė. Rezultatai taip pat parodė dalinę mediacija tarp psichologinio atsparumo ir psichologinio-socialinio funkcionavimo tarpininkaujant mediatoriui ligos suvokimui.

The aim of a study was to assess the significance of resilience and perceptions of illness to psychosocial functioning of oncological patients’ relatives. The subjects of the study were 238 female respondents, whose relatives were oncological patients and were treated at the Vilnius University Hospital Santaros Clinics and National Cancer Institute Clinics. Illness perception was assessed by Caregiver / spouse Brief Illness Perception Questionnaire (Brief IPQ; Broadbent et.al., 2009). Resilience was assessed by The Brief Resilience Scale (BRS; Smith et.al., 2008). Psychosocial functioning was assessed by CORE-OM questionnaire (Evans et.al., 2000). The results of the study show that respondents, who evaluate their illness perception negatively, tend to have more problems and less good functioning aspects, compared to respondents who evaluate their illness perception positively. The results also illustrate that respondents, who evaluate their resilience with a high level, tend to have more well-being and good functioning aspects and less problems and risk aspects, compared to respondents, who evaluate their resilience with a low level. Resilience, illness perception and caregiver role are better predictors of psychosocial functioning in comparison to duration of illness. The results also illustrate a partial mediation between resilience and psychosocial functioning with illness perception as a mediator.