Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36078
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences
Author(s): Ražanaitė, Monika
Title: The voting on human rights issues in the United Nations General Assembly (1997-2016)
Other Title: Balsavimas žmogaus teisių klausimais Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (1997-2016)
Extent: 62 p.
Date: 21-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Politologijos katedra
Keywords: United Nations;Human rights;General Assembly;Liberalism;Jungtinės Tautos;Generalinė Asamblėja;Žmogaus teisės;Liberalizmas
Abstract: The thesis presents the United Nations member states’ voting in the United Nations General Assembly on resolutions on human rights issues voted upon between 1997 and 2016. The General Assembly is considered to be the main deliberative, policymaking and representative organ of the United Nations where all member states are represented. Therefore, the voting in the General Assembly is significant and reflects the political atmosphere of the international arena. The paper also presents two clear tendencies which can be distinguished while analyzing the voting on human rights issues. Human rights issues are discussed based on two key criteria: focusing on specific regions or states and on the thematic variety. The aim of the thesis is to analyze which regions or states are mentioned while discussing human rights and what themes related to human rights issues are addressed. In addition, it is significant to reveal what are the reasons for that. In order to achieve this aim there are four tasks developed: to discuss the arguments of liberalism and neoliberalism as international relations theories explaining the role of the international organizations; to present the concept of the human rights by analyzing the Universal Declaration of Human Rights; to perform the quantitative analysis of voting on human rights in United Nations General Assembly; to explain the voting tendencies and issues that are emphasized and addressed in the resolutions of the United Nations General Assembly. Quantitative methodology is used to assess the extent of voting on human rights in the regular sessions resolutions of the United Nations General Assembly. In addition to quantitative method the research is also based on document and descriptive analysis and the case studies. The empirical analysis revealed that the human rights issues are discussed based on two different standpoints while dividing it by regions and themes. Out if the 435 times when the topic of the human rights was addressed 263 times related to general matters and 172 times related to the specific region in the world. Thematic field of human rights varies from defining human rights, finding ways to strengthening the promotion of human rights, raising awareness and etc. The focus on the specific regions switch from one to another and are based on the events which take place on the global level and includes crisis, conflicts, and natural disasters.
Magistro darbe analizuojamas valstybių narių balsavimas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje žmogaus teisių klausimais 1997-2016m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja yra laikoma pagrindiniu konsultaciniu, politikos kūrimo ir atstovaujamuoju organu, kuriame visos šalys narės yra atstovaujamos. Taigi, balsavimas Generalinėje Asamblėjoje yra reikšmingas ir atspindi politinę atmosferą, kuri vyrauja tarptautinėje aplinkoje. Darbe aptariamos dvi tendencijos, kurios išryškėja atlikus balsavimo dėl žmogaus teisių analizę. Žmogaus teisių klausimai diskutuotini remiantis dvejomis kategorijomis: tai regionai ir/arba valstybės ir skirtingos temos. Darbo tikslas - išanalizuoti, kurie regionai ar valstybės yra minimi diskutuojant apie žmogaus teises ir kokios su žmogaus teisių klausimais susijusios temos. Be to, svarbu atskleisti, kokios yra to priežastys. Siekiant šio tikslo yra parengtos keturios užduotys: aptarti liberalizmo ir neoliberalizmo argumentus kaip tarptautinių santykių teorijas, aiškinančias tarptautinių organizacijų vaidmenį; pristatyti žmogaus teisių koncepciją, analizuojant Visuotinę Žmogaus Teisių Deklaraciją; atlikti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos balsų dėl žmogaus teisių kiekybinę analizę; paaiškinti balsavimo tendencijas ir klausimus, kurie pabrėžiami ir sprendžiami Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijose. Kiekybinis tyrimas yra paremtas vertinant balsavimo dėl žmogaus teisių klausimų reguliarių Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijų rezoliucijose. Be kiekybinio tyrimo, darbas taip pat grindžiamas dokumentų ir aprašomąja analize bei atvejų analize. Empirinis tyrimas parodė, kad žmogaus teisių klausimai yra aptariami remiantis dviem skirtingais požiūriais, suskirstant juos į regionus ir temas. Iš 435 kartų, kai buvo aptariama žmogaus teisių tema, 263 kartai buvo susiję su bendraisiais klausimais ir 172 kartus susiję su konkrečiu pasaulio regionu. Žmogaus teisių teminė sritis skiriasi nuo žmogaus teisių apibrėžimo, ieškant būdų stiprinti žmogaus teisių propagavimą, ugdyti sąmoningumą ir kt. Daug dėmesio skiriant konkretiems regionams pereina iš vienos į kitą ir remiasi įvykiais, vykstančiais pasauliniu mastu ir apima krizes, konfliktus ir stichines nelaimes.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36078
Appears in Collections:2018 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
monika_razanaite_md.pdf943.67 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

98
checked on Mar 28, 2020

Download(s)

26
checked on Mar 28, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.