| Abstract: | The dissertation consists of three parts, which reveal the development of Lithuanian railways, architecture and urban peculiarities. The first part of dissertation The Development of Lithuanian railways focuses on the history of construction, reveals influencing factors, political, social and economic aspects. There are discussed the peripetias of the different tracks constructions, added with the memories of people, the topical issues of those times. In this part, much attention is paid to the personages who designed, constructed lines and the architectural view of the country's railways.
In the second part of the work Railway stations infrastructure, architectural development, peculiarities is analyzed the infrastructure of Czarist, interwar and the Soviet periods: passenger stations, railroad service houses, water supply system, depots, warehouses, small architecture. In each group is analyzed architectural peculiarities, stylistic features, changes, emphasizes the importance of typical architecture in the construction of railway buildings. The attention is drawn to reveal the different architects features of creativity, added by their biographies, illustrated by those times topicalities and memories.
The third part The Urbanistic features of the railway stations and the relation to urban structure is focused to urban research of railway system. It comprehensively examines the internal structure of the railway station complex, functional areas, rules of buildings layout and analyzes the differences and commonalities of individual periods. It is researched the relationship between the railway station and the urbanized area - a city, is being studied the interconnections between these two urban units and their influence on each other's development. It also highlights railway infrastructure objects as dominant landmarks in the city and beyond.
Disertacija sudarytas iš trijų dalių, kuriose atskleidžiama Lietuvos geležinkelių raida, architektūra ir urbanistiniai ypatumai. Pirmoje dalyje Geležinkelių raida Lietuvoje dėmesys telkiamas į Lietuvos geležinkelių tiesybos istoriją, ją įtakojusius veiksnius, politinius, socialinius ir ekonominius aspektus. Aptariamos skirtingų trasų tiesimo peripetijos, papildant žmonių atsiminimais, to meto aktualijomis. Šioje dalyje nemažas dėmesys skiriamas asmenybėms, kurios projektavo, tiesė ir kūrė architektūrinį šalies geležinkelių veidą.
Antrojoje darbo dalyje Geležinkelio stočių infrastruktūra, architektūros raida, ypatumai tiriama carinio, tarpukario ir sovietmečio laikotarpių infrastruktūra: keleivių stotys, geležinkeliečių tarnybiniai namai, vandens tiekimo sistema, depai – dirbtuvės, sandėliai, smulkioji architektūra. Kiekvienoje grupėje analizuojami architektūriniai savitumai, stilistinės ypatybės, pokyčiai, pabrėžiama tipinės architektūros svarba geležinkelio pastatų statyboje. Dėmesys skiriamas skirtingų architektų kūrybos braižui atskleisti, papildant tekstą jų biografijomis, iliustruojant to meto aktualijomis, užfiksuotais atsiminimai.
Trečiasis skyrius Urbanistiniai geležinkelio stočių ypatumai ir santykis su miesto audiniu skirtas urbanistiniams geležinkelių tyrimams. Jame išsamiai nagrinėjama geležinkelio stoties komplekso vidinė struktūra, funkcinės zonos, pastatų išdėstymo taisyklės, analizuojami atskirų laikotarpių skirtumai ir bendrumai. Tyrinėjamas geležinkelio stoties santykis su urbanizuota teritorija – miestu, gilinamasi į šių dviejų urbanistinių vienetų sąsajas ir įtakas vienas kito raidai. Taip pat išryškinami geležinkelio infrastruktūros objektai kaip dominuojantys orientyrai mieste ir už jo ribų. |
