Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35682
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences
Author(s): Radavičiūtė, Živilė
Title: Moldovos integracija į ES: ekonominiai ir politiniai pasirinkimai
Other Title: Integration of Moldova into the EU: economic and political choices
Extent: 108 p.
Date: 12-Jan-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Politologijos katedra
Keywords: Europos integracija;Nauda ir kaštai;Proeuropietiškos partijos;Oligarchai;Politinė valia;European integration;Benefits and costs;Pro-European parties;Oligarchs;Political will
Abstract: 2009 m. Europos Sąjungos vien tik rytiniam regionui sukurta Rytų partnerystės iniciatyva, skirta prisidėti prie Moldovos ir kitų penkių valstybių modernizacijos ir vystymosi, turi labai aiškų tikslą – suburti „draugų ratą“, siekiant aplink ES sukurti bendrą taikos, stabilumo ir saugumo erdvę, kurioje būtų gerbiamos žmogaus teisės, demokratija ir teisės viršenybė. Mainais už tai, Moldova pageidauja ekonominės gerovės, kuri būtų pagrįsta aiškia narystės ES perspektyva. Įsipareigodama Europos integracijai, 2014 m. Moldova pasirašė Asociacijos ir gilios ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos susitarimus (toliau - AA/DCFTA) su ES, kurie kaip alternatyva narystei, kodifikuoja šalies įsipareigojimą atlikti sudėtingesnes reformas ir siūlo prekybos pranašumus, darant prielaidą, kad Moldova gali imtis veiksmų, kad atitiktų susitarimuose numatytas sąlygas. Tačiau dabartinis Moldovos vidinis kontekstas verčia abejoti jos išlikimu europiniame kelyje. Tiesioginės integracijos naudos trumpuoju laikotarpiu ir ES paskatų Moldovai stoka, milžiniški reformų kaštai valstybei, verslo ir politikos suagimas bei politinės valios trūkumas – veiksniai, ribojantys europinę integraciją, kurie lemia visuomenės antieuropines nuostatas ir palankumo Rusijai didėjimą. Darbo tyrimo objektas - Moldovos – ES santykiai, po 2014 m. AA/DCFTA sutarčių pasirašymo. Šiame darbe siekiama išanalizuoti Moldovos integracijos į ES perspektyvą, Moldovai pasirašius Asociacijos ir gilios ir visapusiškos prekybos susitarimus (AA/DCFTA). Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1) Išanalizuoti naujojo institucionalizmo požiūrį į Europos integraciją, aiškinant Moldovos vidaus pokyčių mastą ir kryptis, išskiriant naujojo institucionalizmo racionalųjį ir sociologinį metodus; 2) Remiantis naudos kaštų analize, išskirti pagrindines ES ekonomines siūlomas paskatas; 3) Ištirti įvykdytus pasiekimus ir problematiškiausių Moldovos politinės sistemos sektorių (žiniasklaidos ir teismų nepriklausomumo, korupcijos) situaciją; 4) Nustatyti Moldovos oligarchų, politinių partijų, prezidento vaidmenį Europos integracijoje; 5) Įvertinti Moldovos integracijos į ES ilguoju ir trumpuoju laikotarpiu patiriamą naudą ir perspektyvas. Darbo metodai: lyginamoji analizė pasitelkiama aiškinant Moldovos institucijų ir vidaus pokyčius, svarbus vaidmuo šiame darbe tenka oficialių dokumentų ir statistinių duomenų analizei, siekiant įvertinti įvykdytus pasiekimus bei Moldovos valstybės sektorių situaciją, be to siekiant tikslo buvo atlikti 4 kokybiniai pusiau struktūruoti elito/ekspertų interviu. Šiuo tyrimu tenka pripažinti, jog ES siūlomi aukštesni standartai, didesnės ekonominės galimybės, taip pat Baltijos šalių transformacijos pavyzdžiai, turėtų motyvuoti Moldovą išlikti europiniame kelyje, žinoma, labiausiai tai priklausys nuo 2018 m. Moldovos parlamento rinkimuose išrinktos valdžios. Būtent Moldovos socio-ekonominių reformų tąsa labiau priklauso nuo valstybėje esančių partijų politinės valios keisti ilguoju laikotarpiu susiformavusias sovietines praktikas ir pasirengti priimti dėl naujų taisyklių galinčias atsirasti išlaidas, o ES institucijos gali tik iš naujo apsvarstyti ir pasiūlyti atskirus paskatų mechanizmus, kurie nenutolintų Moldovos nuo europinės integracijos. Tai gali būti didesnė finansinė parama reformoms, kurios nekainuotų Moldovai tiek daug. Taip pat įtinklinti Moldovą per atskiras ES politikos sritis, pavyzdžiui, energetikos sąjungą ar suteikti galimybę dalyvauti fonduose, susijusiuose su transporto infrastruktūros finansavimu. Tuomet ilguoju laikotarpiu, palaipsniui vėl bus galima kalbėti apie narystės perspektyvą, kadangi ir Moldova bus labiau modernizavusi ir ES politinis debatas bus pasikeitęs.
In 2009 the Eastern Partnership initiative was created just for the Eastern region of the European Union. Its objective was to contribute to modernization and development of Moldova and other five countries. The purpose was very clear – to make a “circle of friends” in order to create common area of peace, stability and safety around the EU, where human rights, democracy and superiority of law would be respected. In return, Moldova wishes economic welfare based on clear perspective of membership in the EU. In order to commit to the European integration, in 2014 Moldova signed the Association Agreement and the Agreement on Deep and Comprehensive Free Trade Areas (hereinafter – AA/DCFTA) with the EU. These agreements serve as an alternative to the membership that codifies the country’s commitment to carry out more complex reforms and suggests advantages for trade, presuming that Moldova may undertake actions in order to meet the conditions provided in the agreements. However, the current internal context of Moldova causes doubts about its stay on the European path. Lack of direct benefit of integration in short period and lack of the EU incentives to Moldova, enormous costs of reforms for the State, coalescence of business and politics and lack of political will are the factors that restrict European integration and determine anti-European attitude of society and growing friendliness to Russia. The research object of the work is relations between Moldova and the EU after having signed the Association Agreement and the Agreement on Deep and Comprehensive Free Trade Areas (AA/DCFTA) agreements in 2014. It is attempted in this work to analyze the perspective of Moldovan integration into the EU after Moldova had signed the AA/DCFTA. In order to achieve the objective, the following tasks are set: 1) To analyze the approach of new institutionalism to the European integration through explanation of scope and directions of internal changes in Moldova and through distinction of rational and sociological methods of new institutionalism; 2) To distinguish main economic incentives offered by the EU in accordance with the cost-benefit analysis; 3) To analyze the gained achievements and situation of the most problematic sectors of the Moldovan political system (independence of press and courts, corruption); 4) To determine the role of the Moldovan oligarchs, political parties and president in the European integration; 5) To assess benefit of the Moldovan integration into the EU in the short and long period and its perspectives. Work methods: the comparative analysis was used in order to explain institutional and internal changes in Moldova. The analysis of official documents and statistical data had a significant role while assessing the gained achievements and situation of the sector of the State of Moldova. Moreover, in order to achieve the objective, 4 qualitative semi-structured interview of elite/experts were conducted. This research made us acknowledge that the higher standards offered by the EU, bigger economic possibilities and examples of transformation of the Baltic States should motivate Moldova to stay on the European path, but of course, this will depend mostly on the government elected in the election of the Moldovan Parliament in 2018. The continuity of the Moldovan socioeconomic reforms mostly depends on the political will of the governing parties to change the Soviet practices formed during the long period and to be ready to accept costs that may incur because of new rules, whereas the EU authorities may only reconsider and offer incentive mechanisms that would not put Moldova in big distance from the European integration. They may be manifested in bigger financial support for reforms that would not cost so much to Moldova. Besides, Moldova could be entered into the network through separate areas of the EU policy, for example, the energy union; or it may be granted a possibility to take part in the funds related to financing of the transport infrastructure. Then it will be possible to start speaking gradually about the membership perspective within the long period as Moldova would be more modernized and the EU political debate would be changed.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/35682
Appears in Collections:2018 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
zivile_radaviciute_md.pdf1.89 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

48
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

2
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.