Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35681
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences
Author(s): Račkauskas, Ronaldas
Title: Populistinių radikalios dešinės partijų veikla Europoje XXI a. antrame dešimtmetyje: Austrijos ir Vengrijos atvejai
Other Title: Populist radical right political parties activities in Europe in the twenty first century: the cases of Austria and Hungary
Extent: 68 p.
Date: 12-Jan-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Politologijos katedra
Keywords: Populizmas Austrijoje;Populizmas Vengrijoje;Populism in Austria;Populism in Hungary
Abstract: Nusivylimas tradicinėmis partijomis, euroskepticizmo tendencijos, didina radikalios dešinės populistinių partijų sėkmę, Europos valstybių nacionalinių parlamentų rinkimuose. Dvidešimt pirmojo amžiaus, antrajame dešimtmetyje, Austrijos ir Vengrijos valstybių politinėse sistemose pastebima didėjanti populistinių partijų įtaka. Didžiausią įtaką ir populiarumą turinčios partijos abejose valstybėse, renkasi populistinę komunikaciją, kaip vieną iš svarbiausių rinkiminės kampanijos strategijos formų. Todėl svarbu išsiaiškinti Austrijos ir Vengrijos pagrindinių radikalios dešinės populistinių partijų panašumus ir skirtumus. Taigi, šio darbo tyrimo objektas – populizmo raiška Austrijoje ir Vengrijoje. Darbo tyrimo tikslas - nustatyti pagrindinius Austrijos ir Vengrijos populizmo raiškos panašumus ir skirtumus. Tikslui pasiekti iškelti penki uždaviniai: 1) Aptarti populizmo sampratas bei jo sąsajas su radikalios dešinės partijomis; 2) Remiantis teorinės literatūros analize, suformuluoti dviejų atvejų palyginamai analizei tinkamą tyrimo modelį, apimantį svarbiausius atvejų analizės kriterijus; 3) Išanalizuoti ekonomines ir politines sąlygas, palankias populizmo atsiradimui Austrijoje ir Vengrijoje; 4) Ištirti radikalios dešinės partijų populizmo raišką ir šių partijų veiklos ypatumus abiejų valstybių nacionaliniuose parlamentuose; 5) Įvertinti lyderių įtaką populistinių partijų sėkmei Austrijoje ir Vengrijoje. Siekiant įgyvendinti uždavinius darbe naudojamas aprašomasis analitinis palyginamosios analizės metodai. Atlikus tyrimą, darbo išvadose atsispindi šie pagrindiniai teiginiai:1) Nepaisant populizmo moralinio absoliutizmo, tai nėra ideologine linija paremta pažiūrų visuma, kadangi populizmo turinys gali būti ne nuoseklus, kisti priklausomai nuo politinių organizacijų keliamų tikslų; 2) Vengrijoje, dėl postsovietinės tranzicijos patirčių yra didesnis politinės sistemos nestabilumas nei Austrijoje, todėl populistinėms partijoms yra palankesnės sąlygos kvestionuoti politinės valdžios status quo, siūlant radikalias permainas; 3) Nepaisant 2008 metų pasaulinės finansų krizės įtakos Austrijos ir Vengrijos finansinėms sistemoms, politinės priežastys yra ryškesnės nei ekonominės priežastys populistinių partijų iškilimui abejose šalyse; 4) Austrijoje ir Vengrijoje, dvidešimt pirmojo amžiaus antrajame dešimtmetyje, populistinės partijos tampa institucionalizuota politine jėga, todėl darosi vis sunkiau vykdyti antielitistinę retoriką. 5) Austrijoje ir Vengrijoje, populistinių partijų sėkmei didelę įtaką daro tinkamai suformuotas lyderio figūros įvaizdis.
General dissapointment with political institutions and traditional parties, rising euroscepticism increases populist parties success across the Europe. In the twenty first century there is noticeable growth of popularity of populist parties in Austria and Hungary. Major parties in these states choose populism as the main communication strategy in national parliament election campaigns. Consequently it is important to find out main differences of populist parties in Austria and Hungary. Therefore, the objective of this research paper – expression of populism in Austria in Hungary. Goal of this research – identify the main similarities and differences of Austrian and Hungarian populism expression in political parties. To reach the goal the following five tasks have been set: 1) to analyze populism definitions and its relevance to radical right; 2) Based on theoretical framework to form research model appropriate for comparative analysis; 3) To analyze economical and political conditions for populism origin in Austria and Hungary; 4) To examine populism expression in radical right parties and features of these parties activities in the parliament of both states; 5) To evaluate leader figure influence to populist parties success in Austria and Hungary. In order to complete tasks of the research, analytical – comparative method is being used. After completion of the research analysis these main thesis reflects concluding remarks:1) Despite the moral absolution of populism it is not ideology based on totality of the ideas; 2) Because of the post –soviet transition experience there is a greater instability of political system in Hungary, therefore it is easier for populist parties to challenge status quo of the existing establishment; 3) Despite of the 2008 global financial crisis to Austrian and Hungarian financial system, political reasons for populism emergence are stronger in both states 4) In Austria and Hungary during the period of twenty first century populist parties are becoming institutionalised political powers, therefore it is harder for to accomplish anti - elitist rhetoric; 5) Austrian and Hungarian populist parties success is dependent on appropriately formed charismatic leader figure.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/35681
Appears in Collections:2018 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
ronaldas_rackauskas_md.pdf1.43 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

54
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

4
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.