Jaunimo vaidmuo Lietuvos politinėse partijose

Abstract

Lietuva yra viena iš pokomunistinių šalių pasižyminti nestabilia partine sistema, kuriai būdingos senstančios partijos bei mažas jaunimo dalyvavimas politikoje. Šiuolaikinėse demokratinėse visuomenėse yra aiškiai suvokiama, kad jaunų žmonių karta yra tarsi rezervas, kuris perima ne tik kultūrinį ar istorinį, tačiau ir politinį valstybės paveldą. Nors naujausi atlikti tyrimai rodo, jog jaunimas vis dažniau įsitraukia į politinį dalyvavimą, tačiau jo vaidmuo Lietuvos politinėse partijos yra mažai pastebimas. Be to, jaunimo vaidmuo valstybės politikoje yra ne tik labai reikalingas, tačiau ir vis dar nepakankamas. Problema. Artėjant rinkimams iškyla naujos partijos įsiliejančios į valdančiųjų daugumą, tačiau didžioji dalis buvusių partijų yra orientuotos į galios siekimą ir išlaikymą. Taip pat yra pastebima, jog politinėse partijose trūksta jaunų žmonių ir jie bei naujai atėję lyderiai negali užimti senbuvių vietos ir atsinaujinti. Darbo tikslas: Išsiaiškinti kokie veiksniai turi reikšmės jaunimo įsitraukimui į politinių partijų veiklą. Tyrimui pasiekti buvo išsikelti šie uždaviniai: 1. Apžvelgti jaunimo vaidmens politinėse partijose teorinius aspektus bei veiksnius, turinčius reikšmės jaunimo įsitraukimui į Lietuvos politinių partijų veiklą; 2. Aptarti jaunimo situaciją Lietuvos politinėse partijose; 3. Identifikuoti priežastis, turinčias reikšmės jaunimo įsitraukimui į politinių partijų veiklą. Darbo struktūra: pirmoje darbo dalyje aptariami jaunimo vaidmens politinėse partijose teoriniai aspektai: politinių partijų samprata, funkcijos ir raida, jaunimo vaidmuo politikoje ir politinėse partijose bei aprašomi veiksniai, kurie gali turėti reikšmės jaunimo įsitraukimui į veiklą politinėse partijose. Antroje darbo dalyje yra aprašomi šia susiję jau atlikti tyrimai, teisinis narystės partijose reglamentavimas bei 2000 m. ir 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo ir 2000 m. ir 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų patirtys. Trečioje darbo dalyje yra pristatomas pasirinktas tyrimo metodas bei gautų tyrimo rezultatų analizė, o paskutinėje (ketvirtoje) darbo dalyje pateikiamos išvados. Tyrimo metodas: pusiau struktūruoto interviu metodas. . Taip pat darbe naudojama dokumentų, mokslinės literatūros bei įvairių teisės aktų ir statistinių duomenų analizė. Tyrimo rezultatų analizė parodė, jog pagrindinės priežastys, turinčios reikšmės jaunimo įsitraukimui į politinių partijų veiklą yra socializacija šeimoje, pilietinis ugdymas mokyklose, kompetencijų ir praktinių įgūdžių stoka, motyvacijos trūkumas, nepasitikėjimas politikais ir politinėmis partijomis, jau seniai politikoje esančių partijos narių nenoras užleisti vietos ir kt.

The relevance of the topic. Lithuania is one of the post-comunisnist country with unstalble and old-fashioned political system and low Lithuanian youth participation in policy. There is no question that youth are future in modern democratic societies because they are not only responsible for cultural and historical heritage, but they will take over political responsibilities. Lithuanian youth are more often involved in the political process, according to recent research. In nowadays role of youth in policy is very important, but still not enough. Research problem: upcoming elections new political parties try to become part of authority, but majority political parties try to maintain or increase their political power. Also political parties not providing sufficient space for young politicians participation in political process. The aim of study: find out how youth are entering in political parties activity. The structure of study: In the first part of this study analysed factors related with involvement of youths in political parties activity and theoretical aspect of youth political participation: definitions of polical parties, functions and development, role of youth in policy and political parties. In the second part of study investigated previous research about legal membership regulations in political parties. Also in this part of study analized 2000, 2016 year Republic of Lithuania Seimas and 2000, 2015 year common council electoral experience. In the third part of this study analysed research method and reasearch results. In the last part of this study respresented research conclusions. Research Methods: semi-structural interview method. Also used scientific literature and various law acts, statistical data analysis. Conclusions: involvement of youths in political parties activity depends on various internal and external factors. This research showed, that main reasons why youth lack interest in policy is effects of socialization, lack of motivation, difficult requirements to take a high place in political office. Also political parties and educational institutions pay too little attention to young adults political education.