Šeimoje patyrusių smurtą moterų socialinių demografinių veiksnių, streso įveikimo strategijų ir potrauminio streso simptomų išreikštumo sąsajos

Abstract

Tyrimo tikslas – nustatyti šeimoje smurtą patyrusių moterų socialinių demografinių veiksnių sąsajas, streso įveikimo strategijų ir potrauminio streso simptomų išreikštumo sąsajas. Tyrime dalyvavo 116 smurtą šeimoje patyrusių moterų. Galutiniai įvertinimai gauti iš visų 116 tyrimo dalyvių. Apklausa vykdyta Panevėžio apskrities Specializuotame pagalbos centre gavus šio centro vadovo leidimą ir tiriamųjų sutikimus. Tyrimo dalyvės užpildė klausimynus sudarytus iš metodikų: Įveikimo strategijos rodiklio klausimyno (angl. Coping strategy indicator), autoriai - Dr. James H. Amirkhan (1990) – vertė Evelina Viduolienė; Potrauminio streso simptomų skalės (PTSD Symptom Scale—Self Report version five (PSS-SR5), autoriai – Mirzamani, Mahmoudi-Gharaei, Mohammadi, Mirzamani, 2007. Taip pat tiriamųjų buvo klausiama apie jų socialinius demografinius duomenis. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad potrauminio streso simptomų išreikštumą šeimoje smurtą patyrusioms moterims galima prognozuoti pagal amžių, asmenines pajamas ir vengimo strategijos naudojimą: vyresnio amžiaus šeimoje smurtą patyrusios moterys, turinčios mažesnes pajamas ir linkusios dažniau naudoti vengimo įveikos strategiją turi didesnį potrauminio streso simptomų išreikštumą. Socialiniai demografiniai veiksniai nemoderuoja sąsaja tarp streso įveikimo strategijų ir potrauminio streso simptomų išreikštumo: dažnesnis vengimo įveikos strategijos naudojimas siejasi su didesniais potrauminio streso simptomų išreikštumo įverčiais nepriklausomai nuo to, mažos ar didelės pajamos, jaunesnis ar vyresnis amžius.

The aim of the study – assess the link between social demographic factors, coping strategies and post traumatic stress symptoms in women experiencing domestic violence. 116 women, which has experienced domestic violence. Final evaluations were received from all 116 women. Participants completed questionnaires, consisted of three methodologies: Coping strategy indicator – formed by Dr. James H. Amirkhan 1990 – vertė Evelina Viduolienė; PTSD Symptom Scale—Self Report version five (PSS-SR5) – by formed Mirzamani, Mahmoudi-Gharaei, Mohammadi, Mirzamani, 2007. The participants in the research were also asked on their social demographic data. The results of the analysis of the survey revealed that the expressiveness of the post-traumatic stress symptoms for women that underwent domestic violence could be determined according to their age, income and the use of the avoidance strategies: senior women, who experience domestic violence, have a lower income as well as are prone to use avoidance strategies more, tend to have a bigger expressiveness of the post-traumatic stress symptoms. Social demographic factors do not moderate the link between the strategies of coping stress and expressiveness of the post-traumatic stress symptoms: a more frequent use of the avoidance strategies is linked to a bigger expressiveness of the post-traumatic stress independently from age or the amount of income.