Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35678
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Psichologija / Psychology
Author(s): Sabaliauskienė, Edita
Title: Senelių bendravimo su vaikaičiais dažnumo, senelystės patirties ir subjektyviai suvokiamos sveikatos sąsajos
Other Title: The impact of the frequency of grandparent-grandchild contact on grandparenting experience and self-rated health
Extent: 82 p.
Date: 11-Jan-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Psichologijos katedra
Keywords: Senelystės vaidmuo;Subjektyviai suvokiama sveikata;Bendravimas;Grandparents;Grandchildren;Grandparent role
Abstract: Tyrimo tikslas - nustatyti senelių bendravimo su vaikaičiais dažnumo, senelystės patirties ir subjektyviai suvokiamos sveikatos ryšius. Tyrime dalyvavo 305 Marijampolės savivaldybės gyventojų (29 % vyrų, 71% moterų), kurių amžius svyravo nuo 41 iki 87 m. Senelystės patirtis buvo tiriama H. Hurme (1991) Senelystės vaidmens klausimynu (angl. The Grandparent Role Inventory (GRI)), subjektyviai suvokiama sveikata buvo tirta C. L. M. Keyes (2005) tyrimo metodikos Visapusės psichikos sveikatos klausimyno trumpaja forma (angl. The Mental Health Continuum Short Form (MHC-SF)) bei A. Goštauto (1999) sveikatos klausimyno dalimi. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog dažnesnis senelių bendravimas su vaikaičiais siejasi su geresne subjektyviai suvokiama sveikata. Dažnesnis senelių bendravimas su vaikaičiais siejasi su stipriau išreikštu tėviškosios senelystės vaidmeniu. Senelystės patirtis (vaidmuo) yra susijusi su subjektyviai suvokiama sveikata. Senelių subjektyviai suvokiama sveikata siejasi su skirtingais senelystės vaidmenimis: stipriau išreikštas pozityviosios, tradicinės, normatyvinės ir tėviškosios senelystės vaidmuo siejasi su geresne senelių subjektyviai suvokiama sveikata; stipriau išreikštas depresyviosios senelystės vaidmuo siejasi su prastesne senelių subjektyviai suvokiama sveikata. Geresnę subjektyviai suvokiamą senelių sveikatą geriau prognozuoja senelių bendravimo su vaikaičiais dažnumas, stipriau išreikštas tradicinės senelystės vaidmuo bei silpniau išreikštas depresyviosios senelystės vaidmuo.
The aim of the study was to assess the impact of the frequency of grandparent - grandchild contact on grandparenting experience and self-rated health. The subjects of the study were 305 men and women 41 - 87 years old Marijampolė residents, who had grandchildren and communicated with them. The grandparenting experience was measured by The Grandparent Role Inventory (GRI; Hurme, 1991), self-rated health was measured by The Mental Health Continuum Short Form ((MHC-SF); Keyes, 2005), additionally the state of health was measured with 5 questions of the Self-Rated Health Questionnaire (Goštautas, 1999) and the dimensions of the grandparent-grandchild contact from demographical characteristics (the frequency of contact, grandparents' gender, employment). The results of the study showed the correlation between the frequency of grandparent-grandchild contact and better self-rated health. The parental grandparenthood is positively correlated to the frequency of gandchild-grandparent contact. Correlative analysis of data showed that the grandparent role is related to self-rated health. Better self-rated health of grandparents is predicted by the frequency of grandparent-grandchild contact, higher rates of the factor traditional grandparenthood and lower rates of the factor depressive grandparenthood.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/35678
Appears in Collections:2018 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
Edita_Sabaliauskienė_md.pdf1.18 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

96
checked on Mar 28, 2020

Download(s)

2
checked on Mar 28, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.