Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35675
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences
Author(s): Markūnaitė, Gabrielė
Title: Jaunimo politikos vystymasis Lietuvoje po įstojimo į Europos Sąjungą
Other Title: Youth policy development in Lithuania after joining European Union
Extent: 71 p.
Date: 12-Jan-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Politologijos katedra
Keywords: Viešoji politika;Jaunimo politika;Europos Sąjunga;Erasmus+;Public policy;Youth politics;European Union;Erasmus+
Abstract: Magistro darbe analizuojamas jaunimo politikos vystymasis Lietuvoje po įstojimo į Europos Sąjungą. Kadangi 2016 m. Lietuvoje buvo minėtas jaunimo politikos dvidešimtmetis, nuspręsta ištirti, kokią įtaką jaunimo politikos plėtrai turėjo Europos Sąjungos institucijos. Taigi baigiamojo magistro darbo tikslas išsiaiškinti, kaip narystė Europos Sąjungoje prisideda prie jaunimo politikos plėtojimo Lietuvoje. Siekiant, kad tyrimas būtų išsamus, darbo pradžioje aptariamas viešosios politikos procesas ir modeliai. Antrame skyriuje yra gilinamasi į jaunimo politiką Europos Sąjungos kontekste bei apžvelgiama jaunimo politikos situacija Lietuvoje. Empirinėje dalyje išanalizuota Lietuvos jaunimo politika, jos sėkmės ir nesėkmės, naudojant kiekybinius, kokybinius ir palyginamąjį turinio analizės metodus. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje turėjo teigiamų pokyčių jaunimo politikos srityje. Europos Sąjungoje jaunimas yra viena iš prioritetinių sričių, todėl nuo 2004 m., kuomet Lietuva tapo pilnateise nare, Vyriausybių programose atsispindėjo dėmesys jaunimui. Remiantis ES patirtimi, buvo sukurta nacionalinė jaunimo politikos strategija, kuri užtikrino neformalaus švietimo plėtrą, jaunimo darbuotojo sąvoką, savanorystės įtvirtinimą teisiškai. Taip pat tyrimo metu pastebėta, kad jaunimo politikos finansavimas nuolat didėjo, tačiau krizės laikotarpiu buvo drastiškai sumažintas. Jaunimo darbuotojų apklausa parodė, kad nutraukta sertifikavimo sistema ir mažas darbo užmokestis trukdo įdarbinti kvalifikuotus jaunimo darbuotojus, kurie teiktų kokybiškas paslaugas jaunuoliams. Tyrimo rezultatai parodė, kad jaunimo politikos vystymasis turi tendenciją plėstis ir gerėti, tačiau vis dar yra susiduriama su iššūkiais, kuriuos reikia spręsti nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu.
The Master’s thesis analyzes the youth policy development in Lithuania after joining European Union. As Lithuania commemorated the twentieth anniversary of youth policy in 2016, it was decided to study the influence of the European Union authorities on the development of youth policy. Thus, the aim of the Master’s thesis to find out how membership in European Union contributes to the development of youth policy in Lithuania. In order to carry out a thorough research, the process and models of public policy are discussed at the beginning. The second chapter focuses on youth policy in the context of European Union and reviews the situation of youth policy in Lithuania. The empirical part of this paper analyzes the youth policy of Lithuania, its successes and failures by using quantitative, qualitative, and comparative content analysis. The research revealed that Lithuania’s membership in European Union led to positive changes in the field of youth policy. In European Union, youth is one of the priority areas, therefore, since 2004, when Lithuania became a full member of European Union, the governmental programmes have reflected the attention on youth. Following the EU experience, the national youth policy strategy was developed, ensuring the development of informal education, the concept of a young worker, and the legal consolidation of volunteering. It was also noticed that although the youth policy funding had been continuously increasing, it was drastically reduced during crisis. The survey of youth workers showed that discontinued certification system and low salary prevents from employment of qualified youth workers, who would provide quality services to young people. The research results revealed that the development of youth policy tends to expand and improve, however, there still are some challenges that need to be addressed at national and regional level.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/35675
Appears in Collections:2018 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
gabriele_markunaite_md.pdf1.93 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

50
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

2
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.