| Abstract: | Tyrimo tikslas – įvertinti lėtinį nugaros skausmą patiriančių ir kineziterapijos užsiėmimus dėl lėtinio nugaros skausmo lankančių asmenų gyvenimo kokybės sąsają su jų optimizmo išreikštumu ir skausmo intensyvumu.
Tyrime dalyvavo 114 asmenų (42 vyrai ir 72 moterys), patiriančių lėtinį nugaros skausmą ir lankančių kineziterapijos užsiėmimus. Tyrimas atliktas keliuose Utenos miesto reabilitacijos ir sveikatos centruose. Tiriamųjų amžius – 21–61, amžiaus vidurkis – 42,75 metai.
Tiriamieji, pasirašę sutikimą dalyvauti tyrime, buvo apklausiami apklausos būdu. Tiriamų reiškinių įvertinimui naudota: Skaičių analogijos skalė (McCaffery, Beebe, 1989), Gyvenimo orientacijos klausimynas: „Life Orientation Test– Revised (LOT–R)“(Scheier, Carver, Bridges, 1994) ir „Sutrumpintas 26 klausimų klausimynas PSO–GK trumpas“(THE WHOQOL – Bref Quality of Life Questionnaire)“(WHO, 1996).
Tyrimas atskleidė, kad statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas tarp lyties, amžiaus, šeiminės padėties, gyvenimo kokybės, optimizmo ir patiriamo skausmo intensyvumo. Tačiau asmenys, kurie yra įgiję aukštesnįjį/aukštąjį išsilavinimą, savo aplinkos ir gyvenimo kokybės sritis vertina kaip geresnes. Nevartojantys vaistų ir lėtinį nugaros skausmą patiriantys asmenys savo gyvenimo kokybę taip pat vertina pakankamai pozityviai. Asmenys, kurių lėtinio nugaros skausmo priežastis jau nustatyta, nurodo didesnį skausmo intensyvumo rodiklį/ balą, lyginant su tais, kurių lėtinio nugaros skausmo priežastis nenustatyta. Taip pat aktualios yra šios tyrimo išvados kuo seniau asmenys lanko kineziterapijos užsiėmimus, tuo geresnė jų fizinė sveikata ir mažesnis jaučiamo skausmo intensyvumas. Skausmo intensyvumas neigiamai susijęs su fizine, psichologine asmens gyvenimo kokybe, o optimizmas - teigiamai susijęs su fizine, psichologine asmens gyvenimo kokybe, ir jo socialinių santykių bei artimiausios aplinkos sritimis.
The aim of the research – evaluate the relation between the quality of life of patients with chronic pain in the back who attend physiotherapy sessions and their optimism and the intensity of the experienced pain.
The research involved 114 patients (42 males and 72 females) who suffered from the chronic back pain and they have all attended the physiotherapy sessions. The research was carried out in several rehabilitation and health centers ir Utena city. The age group was 21– 61, the average of age was 42.75.
The researchers were interviewed by signing their consent to participate in the study. The following were used for the evaluation: The numeric pain rating scale (McCaffery, Beebe, 1989); Life Orientation Test–Revised (LOT–R), (Scheier, Carver, Bridges, 1994); and The WHOQOL –Bref Quality of Life Questionnaire (WHO, 1996).
The research revealed that there was no statistically significant difference between gender, age, family status and quality of life indicators, optimism and pain intensity. Patients who have high/ higher education, evaluate their quality of life in the environment as better. Patients who have chronic back pain but do not take any medicine evaluate their quality of life quite positive. Patients who already have a predetermined cause of chronic back pain indicate a higher rate / rate of pain compared to those who have not been identified as having a chronic back pain cause. It has also been set that the longer the physiotherapy sessions they go, the better physical health of the patient is and the lesser the pain intensity they feel. Pain intensity is negatively related to the physical, psychological quality of a person's life but optimism is positively related to the physical, psychological, social and environmental aspects of life. |
