Kroatijos ir Slovėnijos politinių sistemų raida 2005-2017 m.

Abstract

Valstybių politinės sistemos yra veikiamos įvairių vidinių ir išorinių veiksnių. Europos Sąjunga tapo aktoriumi, kurio įtaka ženkliai prisideda prie valstybės politinės sistemos kaitos proceso, skatindama valstybėse demokratines reformas. Dėl tokios ES įtakos vis dažniau kalbama apie europeizacijos fenomeną, kuris apibrėžia formalių ir neformalių taisyklių, bendrų įsitikinimų ir politinių praktikų Europoje kūrimą, platinamą ir įteisinimą. Tačiau europeizacijos sukeltas politinės sistemos pokytis būna veikiamas specifinio istorinio, socialinio ir etninio tam tikrai valstybei būdingo konteksto. Darbo metu yra analizuojami dviejų buvusios Jugoslavijos respublikų: Kroatijos ir Slovėnijos politinių sistemų pokyčiai 2005 – 2017 m. Slovėnija šiuo laikotarpiu jau buvo pilnateisė ES valstybė narė, tuo tarpu Kroatija didžiąją laikotarpio dalį praleido derėdamasi su ES dėl narystės joje. Tyrimo metu siekiama suvokti kaip valstybės istorinis, socialinis ir etninis kontekstas prisideda prie ES sukeltų reformų interpretavimo ir įgyvendinimo ir kokią įtaką šie kontekstai turi Kroatijos ir Slovėnijos politinių sistemų kaitos pobūdžiui ir skirtingiems politinės sistemos elementams.

State political system is affected by various internal and external factors. The European Union has become a player, whose impact significantly contributes to development of political system of the state by promoting democratic reforms. Because of this influence the concept of Europeanization was introduced. This concept describes creation, diffusion and institutionalization of formal and informal rules, shared beliefs and political practice in Europe. However the development of political system caused by Europeanization is affected by state specific historical, social and ethnic factors. This paper examines development of political systems of two former Yugoslavia Republics – Croatia and Slovenia in the period of 2005 – 2017. On the one hand Slovenia in this period was already a member state of the EU. On the other hand Croatia was in the negotiation process with the EU almost throughout all this period. This thesis seeks to investigate how historic, social and ethnic contexts influence interpretation and implementation of the EU caused reforms and what impact these contexts have to the nature of development of Croatia and Slovenia political systems. Ultimately it is important to understand how different elements of abovementioned states political systems react to this influence.