Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35656
Type of publication: master thesis
Field of Science: Istorija ir archeologija / History and archaeology (H005)
Author(s): Bradauskaitė, Lina
Supervisor: Kamandulytė-Merfeldienė, Laura
Title: Bevardės giminės būdvardžių reikšmės sakytinėje lietuvių kalboje
Other Title: The meanings of neuter adjectives in spoken Lithuanian
Date: 11-Jan-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Lituanistikos katedra
Keywords: Bevardė giminė;Sakytinė kalba;Būdvardžių reikšmės;Neuter;Spoken language;Meaning of adjectives
Abstract: Baigiamojo magistro darbo tema – Bevardės giminės būdvardžių reikšmės sakytinėje lietuvių kalboje. Darbo tikslas – aptarti dažniausias bevardės giminės būdvardžių reikšmes spontaninėje sakytinėje lietuvių kalboje. Tyrimo metu taikomas tekstynų lingvistikos metodas, kai iš gausaus tekstinių duomenų rinkinio išgaunami tyrimui reikalingi duomenys. Atliekant tekstynu paremtą analizę ir aptariant būdvardžio reikšmių pasiskirstymą bei įvairovę taikomi ir kiekybinis bei lyginamasis metodai. (http://donelaitis.vdu.lt/sakytines-kalbos-tekstynas/). Duomenys surinkti iš minėto tekstyno. Įvade pristatomi tyrimo metodai ir kalbininkai, kuriais remiamasi pateikiant teorinę dalį, taip pat įvardintas objektas, tikslas ir uždaviniai. Teorinėje dalyje apžvelgiama įvairių mokslininkų nuomonė, pateikiami argumentai. Darbe cituojami mokslininkai: V. Ambrazas, A. Holvoet and L. Semėnienė, E. Jakaitienė, L. Kamandulytė-Merfeldienė, P. Kniūkšta, A. Paulauskienė, D. Tekorienė, A. Valeckienė ir kiti. Tiriamojoje dalyje analizuojami būdvardžių bevardės giminės formų vartosenos pavyzdžiai ir aptariamos jų reikšmės. Magistro darbas baigiamas išvadomis. Šiame darbe analizuojamos vadinamosios būdvardžių bevardės giminės reikšmės sakytinėje lietuvių kalboje. Taigi atlikus tyrimą, galima daryti išvadą, kad skirtinguose registruose būdvardžių bevardės giminės formų gausa ir vartosenos dažnis skiriasi. Spontaninėje šnekamojoje kalboje dažniausi vertinimą, fizinius pojūčius ir emocijas, psichines būsenas reiškiantys žodžiai, o aptariant viešąją kalbą, matyti, kad didžiausios aplinkos, lengvumo / sunkumo, vertinimo ir naudos leksinės semantinės grupės. Taigi dažniausiai būdvardžių bevardės giminės formos vartojamos išreikšti vertinimą (23,15 %), aplinkos reiškinius (13,02 %) ir fizinius pojūčius (10,31 %). Reikšmė priklauso nuo konteksto ir kalbančiųjų suvokimo ypatybių. Taip pat sudėtinga įvardinti neaprašytas reikšmes, kurios skiriasi nuo pagrindinės žodžio reikšmės ir yra nulemtos konteksto.
This Master thesis covers the meanings of neuter adjectives in spoken Lithuanian. The aim of this research is to analyse the meanings of neuter adjectives in spoken Lithuanian. Methods applied: corpus-based (corpus of spoken Lithuanian http://donelaitis.vdu.lt/sakytines-kalbos-tekstynas/), quantitative and comparative. The data are retrieved from the corpus of spoken Lithuanian. Introduction presents the aim, the object and methods of the thesis as well as introduces the scholars that are surveyed. The research is based on claims of such scholars as: V. Ambrazas, A. Holvoet and L. Semėnienė, E. Jakaitienė, L. Kamandulytė-Merfeldienė, P. Kniūkšta, A. Paulauskienė, D. Tekorienė, A. Valeckienė and others. Chapter 2 introduces the variety of theoretical claims and provides the grounding of these statements. The analytical part, Chapter 3, presents data analysis as well as the collected examples are discussed. The Master thesis is devoted to a discussion of meanings of neuter adjectives in spoken Lithuanian. Thus, as the results show the difference between these two registers is determined by the frequency and usage of neuter adjectives. In register of spontaneous spoken lagnuage the most frequent lexical semantic groups of neuter adjectives are used to describe evaluation, physical senses and emotions. In public register the most frequent lexical semantic groups of neuter adjectives are used to name environment (i. e. atmospheric phenomena), complexity, evaluation and profit. In general, the most frequent meanings of neuter adjectives in spoken Lituanian are used to express evaluation (23,15 %), environment (13,02 %) and physical senses (10,31 %). The meaning of the word depends on context and participants’ cognitive abilities. The main difficulty is to analyse the word meaning based only on context, as the particular meaning is not discussed in scholars’ works.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/35656
Appears in Collections:2018 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
lina_Bradauskaite_md.pdf851.02 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

1,390
checked on Sep 6, 2020

Download(s)

36
checked on Sep 6, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.