Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35640
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Komunikacija ir informacija / Communication and information
Author(s): Andrijauskaitė, Dovilė
Title: Lietuvos žiniasklaidos ir institucijų egzistencinių grėsmių nacionaliniam saugumui diskurso formavimas karinių pratybų Zapad 2017 kontekste
Other Title: Formation of discourse about the existential threats to national security between the Lithuanian media and institutions in the context of Zapad 2017 military exercise
Extent: 120 p.
Date: 12-Jan-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Viešosios komunikacijos katedra
Keywords: Saugumas;Rizika;Egzistencinės grėsmės;Nacionalinis saugumas;Zapad;Security;Risk;Existential threats;National security;Zapad
Abstract: Tarpusavyje susijusi globalios sistemos aplinka, mažėjantis pasitikėjimas tarptautinėmis organizacijomis, sparčiai besivystančios technologijos padidino egzistencinių grėsmių – teroristinių išpuolių, teritorinio integralumo, tarpvalstybinių konfliktų, masinio naikinimo ginklų plėtros, energetinės priklausomybės – nacionaliniam saugumui tikimybę. Dėl šių priežasčių egzistencinių grėsmių, kurios suprantamos, kaip „veiksmai, kurie kelia grėsmę valstybės išlikimui ar didžiajai daliai valstybės populiacijos“ (Rogers, 2017) ir priemonių joms suvaldyti įvardijimas tapo vienu didžiausių iššūkių tarptautinei bendruomenei. Darbe siekiama atskleisti, kaip Lietuvoje yra formuojamas didžiausią žalą nacionaliniam saugumui galinčių padaryti egzistencinių grėsmių diskursas, kas turi didžiausią įtaką bei kokioms grėsmėms yra skiriama daugiausiai dėmesio. Tyrimui svarbiausi kiekybinė ir kokybinė žiniasklaidos analizė ir interviu su institucijų, atsakingų už nacionalinio saugumo politikos formavimą ir įgyvendinimą, atstovais, žurnalistais bei saugumo ekspertais. Tyrimo objektas yra atsakingų institucijų ir žiniasklaidos egzistencinių grėsmių nacionaliniam saugumui diskurso formavimas Lietuvoje. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti atsakingų institucijų ir žiniasklaidos egzistencinių grėsmių nacionaliniam saugumui diskurso formavimą Lietuvoje. Darbe, analizuojant teorines prielaidas, atliekama mokslinės literatūros analizė. Kiekybinis ir kokybinis turinio analizės metodas naudojamas, siekiant ištirti daugiausiai aptariamas egzistencines grėsmes, saugumo lygmenis, veikėjus, straipsnių pobūdį. Norint išnagrinėti Lietuvos institucijų požiūrį ir bendradarbiavimo tendencijas egzistencinių grėsmių nacionaliniam saugumui diskurso formavime, tyrime atliekami pusiau struktūruoti interviu. Analizuojamu laikotarpiu (2017-05-01 – 2017-11-01) daugiausiai dėmesio skirta karinėms pratyboms Zapad 2017. Jos buvo siejamos su kitomis egzistencinėmis grėsmėmis – teritoriniu integralumu ir tarpvalstybiniais konfliktais. Masinio naikinimo ginklų plėtra išskirtinai siejama su Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų bandymais, energetinė priklausomybė su Astravo atominės elektrinės statybomis. Tuo tarpu teroristiniams išpuoliams skiriama pakankamai mažai dėmesio tiek iš žiniasklaidos, tiek iš institucijų pusės. Atlikus pusiau struktūruotus interviu, nustatyta 10 problemų, trukdančių sėkmingai komunikacijai nacionalinio saugumo tema. Didžioji dalis problemų kyla dėl informacijos pertekliaus, jos atskleidimo ribojimo ir sudėtingumo. Todėl, atlikus tyrimą, išryškėjo, kad komunikacija saugumo temomis yra sudėtinga, o visuomenė nėra iki galo pasirengusi jos įsisavinti. Nepaisant to, po 2014 m. apie saugumą yra šnekama ženkliai dažniau, todėl visuomenė pamažu pradeda įsisavinti šios srities reikšmę.
Interrelated global system environment, decline in confidence in international organisations, rapid development of technologies increase the chances of the existential threats such as terror attacks, territorial integrity, cross-border conflicts, proliferation of weapons of mass destruction, energy dependency etc. Due to these reasons identification of the existential threats, which should be understood as “actions that threaten the survival of the country of the majority of its population” (Roger, 2017) and the measures of their control became one of the key challenges encountered by the international society. The thesis seeks to reveal the formation of discourse that causes the most serious damage to national security; the factors having the greatest impact and the threats attracting the most attention. Qualitative and quantitative analysis of media and interviewing the representatives and security experts from the institutions in charge for the formation and the implementation of national security policy are of the key importance for the study. Subject matter of the study – formation of discourse about the existential threats to national security between the Lithuanian media and the responsible institutions. Objective of the study – analysis of formation of discourse about the existential threats to national security between the Lithuanian media and the responsible institutions. For the analysis of theoretical assumptions, analysis of scientific literature has been made. Quantitative and qualitative content analysis was used to investigate the existential threats that are widely discussed in public debates, security levels, key players as well as types of the articles. To analyse the attitude of the Lithuanian institutions and cooperation tendencies in forming discourse about the existential threats to national security, a semi-structured interview was used. During the analysed period (01-05-2017 – 01-11-2017) special focus was placed on Zapad 2017 military exercise. Zapad 2017 was associated with other existential threats such as territorial integrity and cross-border conflicts. The proliferation of weapons of mass destruction is exclusively associated with North Korean’s nuclear weapons programme, energy dependence on construction of the Astravas Nuclear Power Plant. Thus, terror attacks receive too little attention on the part of media and the institutions as well. A semi-structured interview revealed ten key problems impeding successful communication on the issues of national security. The majority of the problems rise from the excess of information, restrictions of its disclosure and its complexity. Therefore, the study results show that the communication on security issues is a complex task and the society is not fully ready to properly uptake this kind of information. Nevertheless, there is ever-growing talk at the moment about security after the year 2014, therefore, the society is coming to realise the importance of this issue.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/35640
Appears in Collections:2018 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

66
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

162
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.