| Abstract: | Šiuolaikinis visuomenės modernėjimas, liberalėjantis žmonių mąstymas pamažu išstumia tiesas, dėl kurių teisingumo anksčiau žmogui nebuvo abejonių. Tai – iš prigimties kylantys skirtingų lyčių asmenų vaidmenys. Moteriškumo samprata ir įvaizdžiai per pastarąjį šimtmetį patyrė didelę kaitą, ir tai sukėlė nemažai sumaišties, „mūsų visuomenė nutolo nuo visos tiesos apie žmogų, nuo tiesos, kas yra vyras ir moteris kaip asmenys“ (Jonas Paulius II, 1994). Ypatingą poveikį tai turi paauglėms mergaitėms, kurios dar tebeieško savo lytinės tapatybės, nes nuo moteriškumo sampratos priklauso, kaip mergina suvokia savo, kaip moters, misiją ir kaip tai išreiškia.
Moterų emancipacija, kuri pradžioje siekė sulyginti vyrų ir moterų teises, virto į vidujinį moters norą prilygti vyrui, siekti jo dvasinės ir moralinės laisvės, pasidalyti interesais ir įvaldyti kūrybos jėgą (Veiningeris, 1999). Beatodairiškas lyčių skirtumų neigimas ir jų priskyrimas neigiamiems stereotipams, toks, koks įsivyrauja šiandien, gali sukelti didžiulę sumaištį asmeninės lytinės tapatybės paieškų erdvėje ir padaryti sunkiai atitaisomą ar visai neatitaisomą žalą (Obelenienė, Narbekovas, 2007). Taip pat dėl seksualizacijos, kuri taip aktyviai reiškiasi per muzikos klipus, televiziją, reklamas ir t. t., jaunos mergaitės ima save vertinti pagal seksualumo kriterijus ir taip įgauna iškreiptą požiūrį ne tik į savo kūną, bet ir į save kaip asmenį (APA, 2007). Visa tai kelia didžiulę grėsmę pamatinės tiesos, kad lytiškumas yra Dieviška duotybė, nes Dievas mus sukūrė kaip vyrą ir moterį pagal savo paveikslą ir panašumą priėmimui (Pr 1, 27).
Nors mergaičių moteriškumo samprata gali priklausyti nuo daugybės kultūrinių ir socialinių veiksnių, vis dėlto šeimai priskiriamas svarbiausias vaidmuo jas ugdant (Bajoriūnas, 1997). Merginos, besivaikydamos klaidinančių stereotipų, išgyvena nuolatinį nepakankamumą, nes nepajėgia atitikti primestų standartų. Klaidingas savęs, kaip moters, suvokimas, prigimtinių skirtybių nuo vyro ignoravimas gali neigiamai paveikti ir jos požiūrį į gyvybę, gebėjimą mylėti ir vertinti priešingos lyties asmenis. Tam, kad visuomenė darniai funkcionuotų, labai svarbu, kad abiejų lyčių asmenys priimtų prigimtinius vieni kitų skirtumus kaip papildymo dovaną. Pasak Meeker (2006), tėvas yra vienintelis žmogus dukros gyvenime, galintis stoti tarp jos ir kultūros, nes ši jam suteikia išskirtinį autoritetą savo gyvenime. Tai, kaip jis reaguos į dukros moteriškumą, gali lemti tai, kaip ji pati priims save kaip moterį (Harris, 1996).
Tačiau pastebima, kad kokybiški tėvo ir dukros santykiai šeimoje tampa retu reiškiniu. Remiantis Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro lytiškumo ugdymo ir evangelizacijos programos „Esi vertas daugiau“ patirtimi, didžiulė dalis mergaičių teigia nepalaikančios emociškai artimų santykių su tėčiu, dalis jų jaučiasi nemylimos – išgyvena emocinę betėvystę. Tikėtina, kad šią problemą didina didžiulis skyrybų skaičius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. buvo įregistruota 21 987 santuokos ir 9 371 ištuokos, iš kurių daugiau nei pusė (56 proc.) šeimų turėjo bendrų iki 18 metų
6 amžiaus vaikų. Po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) liko gyventi 7,3 tūkst. vaikų. 2005–2015 m. nepilnose šeimose liko gyventi daugiau nei 92 tūkst. vaikų. Taip pat daugelis tėčių, ypač turinčių paaugles dukteris, mano darantys joms menką įtaką, todėl yra linkę atsiriboti (Meeker, 2006).
Tyrimo problema: šiandienėje visuomenėje augančios merginos nuolat yra apsuptos veiksnių, darančių poveikį jų moteriškumo sampratai. Norima išsiaiškinti, kokį poveikį moteriškumo sampratai gali daryti tėvas.
Tyrimo klausimas: kaip tėvas veikia dukros moteriškumo sampratą?
Tyrimo objektas: tėvo poveikis dukros moteriškumo sampratai krikščioniškosios antropologijos paradigmoje.
Tyrimo tikslas: krikščioniškosios antropologijos paradigmoje atskleisti, kokį poveikį tėvas daro dukros moteriškumo sampratai.
Tyrimo uždaviniai:
1. Išskirti moteriškumo pagal krikščioniškąją antropologiją ir dualistinės sampratos požymių skirtumus;
2. Išskleisti moteriškumo sandarą krikščioniškosios antropologijos aspektu;
3. Atskleisti tėvo veikimo dukros moteriškumo sampratai galimybes;
4. Nustatyti tėvo poveikį dukros moteriškumo sampratai.
Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė ir anketinė apklausa.
The aim of this thesis is to reveal the influence of the father for the conception of daughter's femininity in the paradigm of Christian anthropology. The conception of femininity and its image have faced a dramatic turnover in the last century and, therefore, it caused a lot of confusion. The emancipation of women’s aspiration to be equal to men, denial of gender differences and its attribution to negative stereotypes, sexualization, all of this can cause a big confusion for girl’s sexual identity. According to Christian anthropology, sexuality is either being a man or a woman. The phenomenon of sexuality is a part of substantial constituents of personality, where transfer of love and reproduction are integral. Femininity is what naturally comes from woman’s nature and, therefore, it has to be cultivated. This research highlights 2 dimensions of femininity: motherhood and relationship with men. Even though the conception of girl’s femininity can be shaped by many different cultural and social factors, family plays the main role in the education. Many researches still reveal that father has a great influence on various domains of daughter's life. In this thesis three ways of father's influence for the conception of daughter's femininity have been abstracted: direct, through the relationship with daughter's mother and through that how father treats other woman in his life.
The quantitative research involved 180 18-21-year-old girls. The respondents were invited to participate in an online survey by filling in an electronic questionnaire. The questionnaire was composed from questions about girl's conception of femininity and resolution of father in her life.
This research revealed that respect of the father is related to daughter‘s self-worth and ability to accept masculine help. When father unconditionally affirms daughter‘s value and beauty, she also feel valuable as a woman. If father respects daughter‘s mother and tends to help her, daughter accepts masculine help more positively. |
