| Abstract: | Dėl moters prigimties, jos psichologinių savybių, moteriai priskiriamo socialinio vaidmens motinystės patyrimas užima svarbią vietą moters gyvenime. Motinystė gali būti suprantama kaip vienas pagrindinių moters poreikių, o šio poreikio tenkinimas siejamas su harmoningu asmenybės funkcionavimu. Moteris motinystę išgyvena per santykį su vaiku, šis patyrimas paliečia ją pačią, jos santykį su vyru ir su aplinka. Nevaisingoje šeimoje natūraliai šis patyrimas tampa neįmanomas, tai kelia įtampą tiek šeimos, tiek atskirai vyro ir žmonos gyvenimuose. Įvaikinimas suprantamas kaip svetimo vaiko priėmimas, atliekamas įstatymų numatyta tvarka. Įvaikinant kuriamas žmogiškasis ir psichologinis ryšys, tačiau jis niekada nebus natūralus ir biologinis. Nuo to, kaip jausis nevaisingoje šeimoje gyvenanti moteris įvaikinus, priklausys pačios moters, nevaisingos šeimos gyvenimas, o kartu ir įvaikinto vaiko gyvenimas bei kokybiškas jo poreikių tenkinimas. Akcentuojant teigiamą įvaikinimo poveikį motinystei, nevaisingos šeimos galėtų būti skatinamos tokiu būdu išgyventi motinystę ir tėvystę, o visuomenėje mažėtų be tėvų globos augančių vaikų skaičius. Tad šiame darbe analizuojamas įvaikinimo poveikis motinystės poreikio tenkinimui. Tyrimo problema: kokį poveikį įvaikinimas daro motinystės poreikio tenkinimui nevaisingoje šeimoje? Tyrimo tikslas - nustatyti įvaikinimo poveikį motinystės poreikio tenkinimui nevaisingoje šeimoje. Tyrimo objektas - įvaikinimo poveikis motinystės poreikio tenkinimui nevaisingoje šeimoje.
Tyrimo išvados. Atlikus duomenų analizę, vertinant išreikštą motinystės poreikį, kėlusį psichinę įtampą moters gyvenime dėl jo nepatenkinimo, pastebėti rodikliai, leidžiantys teigti apie teigiamą įvaikinimo poveikį šio poreikio tenkinimui. Įvaikinimas daro teigiamą įtaką moters vidinei darnai, ir tai lemia jos sėkmingą prisitaikymą visuomenėje, moteris išgyvena laimę ir pilnatvę, suranda vidinę ramybę. Kurdamos ryšį su įvaikintu vaiku per motiniškumo pasireiškimą ir abipusius meilės mainus, moterys jaučiasi išgyvenančios motinystę be biologiškai nulemtų kūdikio laukimo ir gimdymo etapų. Neigiamus psichologinius išgyvenimus šeimoje dėl nevaisingumo, nepatirtos tėvystės bei motinystės keičia per tėvų vaidmenį atsiradusi bendrystė, šeimyninės laimės bei pilnatvės išgyvenimai. Per motinystę įsiliedamos į vaikus auginančių giminių ir šeimų bendruomenę, moterys tenkina bendravimo ir priklausymo poreikius - priešingai anksčiau buvusiai stigmai dėl bevaikystės.
Women are believed to have an inherent biological urge to nurture. Combined with female psychological characteristics and the social role attributed to women, motherhood is deemed to be an important experience and inseparable part of woman’s life. Motherhood may be perceived as one of the main needs of a woman, and its satisfaction is related to harmonious personal life. A women experiences motherhood through her relationship with the child, which in turn often influences both the woman and her relationship with her partner and environment. In case of infertile couples, such
experience become impossible, which causes tension in the family and the individual lives of the husband and wife. Adoption is defined as a legally regulated acceptance of other people’s child into a family. The process of adoption creates a personal and psychological relationship. However, it will never be natural or biological. The further relationship of the infertile couple and the lives of the woman as well as the adopted child largely depend on the woman’s feelings and level of satisfaction after the adoption. Some of the positive effects of adoption on motherhood are a possibility for infertile couples to experience motherhood and parenthood, and decrease the number
of children growing up without parents. The present paper focuses on the analysis of the impact of adoption on satisfaction of maternal instinct. Research question: How does adoption influence satisfaction of maternal instinct in infertile couples? The goal of the study is to determine the impact of adoption on satisfaction of maternal instinct in infertile couples. The research object is the impact of adoption on satisfaction of maternal instinct in infertile couples.
Conclusions. The analysis of the collected data and certain indexes used for assessment of women’s instinctive urge for nurturing suggested that adoption had a positive impact on women’s overall satisfaction with life. Adoption positively influences women’s internal balance, which results in a successful adaptation in the society. Women experience happiness and fulfillment, and find inner peace. A woman develops a relationship with the adopted child via motherly instincts and mutual exchange of love. This allows them to experience motherhood without the biological processes of pregnancy and giving birth. Negative psychological experiences due to infertility and
inability to experience parenthood and motherhood are replaced by a sense of belonging, family happiness and fulfillment expressed through the roles of parents. Motherhood allows women to join the community of other relatives and families raising children and, thus, satisfy their need of belonging and communication as opposed to the stigma of not having any children. |
