Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35594
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Teisė / Law
Author(s): Kuprys, Justas
Title: Does the US fair use doctrine leave more room for technological change? Transformative use in the US and the EU.
Other Title: Ar JAV sąžiningo naudojimo doktrina palieka daugiau vietos technologijų kaitai? Transformatyvus naudojimas JAV ir EU.
Extent: 30 p.
Date: 12-Jan-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Teisės fakultetas
Keywords: InfoSoc;Limitations and exceptions;Three-step test;Fair use doctrine;Transformative use;Europos Sąjunga;Junginės Amerikos Valstijos;Išimtys ir ribojimai;Sąžiningo naudojimo doktrina;Transformatyvus panaudojimas
Abstract: Rapid evolution in technology benefits humankind in many levels, although it also causes problems when creation of adequate legal norms is concerned. The thesis examines differences between EU legal system of copyright making emphasis on legal constructs of limitations and exceptions and US fair use doctrine in respect of its ability to adapt to new technological uses of copyrighted material. The first part of the thesis analyses current legislation of copyright limitations and exceptions in the EU, examining the structure and scope of current legislation, revealing problems faced by the courts applying limitations and exceptions to novel uses of copyrighted material. The second part of the thesis focuses on current legislation of US copyright. For the purpose of the thesis the most attention is given to the legislation of the ‘fair use’ doctrine. The significance of transformative use of copyrighted material is revealed as well. It examines the development, rationale, structure and scope of the ‘fair use’ doctrine and its ‘four factors’. Through the review of the case law, it is revealed how the doctrine is applied by the courts. The third part of the thesis focuses on assessing differences of legal frame work of copyright limitations and exceptions in the EU and corresponding legal constructs in the US. Comparison of application of relevant legal framework by the courts of both legal systems is conducted as well. The aim of comparison is to find out which legal system is more flexible, thus better prepared for technological change in the field of copyright. After the analysis the suggested hypothesis that the US fair use doctrine has a better capability to adapt to the changes of technology is confirmed.
Technologijų vystymasis yra siektinas ir žmonijos gerovę skatinantis reiškinys. Vis labiau tobulėjant technologijoms, atsiranda naujų būdų ir galimybių informacijos apdorojimui, perdavimui ir saugojimui. Viena vertus šios galimybės įgalina asmenis surasti, pasiekti ir gauti informaciją greičiau nei tai buvo galima padaryti iki šiol, kita vertus kyla grėsmė, jog nekontroliuojant tokio informacijos apdorojimo gali būti pažeistos autorių teisių turėtojų teisės, kurių darbai dažnu atveju ir tampa apdorojama informacija. Įstatymų leidžiamoji valdžia susiduria su problemine situacija, kuomet turi būti atitinkamai suderintos autorių teisių turėtojų teisės į kūrinius ir jų vaisius, bei apgintas visuomenės interesas autorinius kūrinius gauti bei jais naudotis. Šio balanso yra siekiama, autorinių teisių ir gretutinių teisių išimtimis ir ribojimais, kuomet sudaromos galimybės autorinių teisių saugomą kūrinį naudoti be autorinių teisių turėtojo leidimo. Atsižvelgiant į tai, jog technologijų vystymasis yra greitas ir nenuspėjamas procesas, kyla grėsmė, jog pernelyg griežtas autorių teisių ir gretutinių teisių reguliavimas gali turėti neigiamą įtaką technologijų vystymuisi, kuomet nauji technologiniai autorinių teisių objekto panaudojimo būdai gali būti pripažįstami pažeidžiantys autorių teisių turėtojų teises. Šiame darbe lyginamos Europos Sąjungos bei Jungtinių Amerikos Valstijų autorių teisių sistemos, didžiausią dėmesį skiriant atitinkamoms šiose sistemose formuojamoms išimtims ir ribojimams, siekiant atsakyti į klausimą ar Jungtinių Amerikos Valstijų sąžiningo naudojimo doktrina palieka daugiau vietos technologijų kaitai. Siekiant atsakyti į šį klausimą, buvo naudoti įvairūs tyrimo metodai, tarp kurių yra teisės aktų, teismų praktikos, mokslinių šaltinių lyginamoji analizė ir analitinis-loginis metodas. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiama dabartinė Europos Sąjungos teisinė bazė, reguliuojanti autorių teises bei gretutines teises ir jų išimtis bei ribojimus, pastarųjų struktūra bei apimtį. Apžvelgiamas trijų pakopų testo taikymas. Analizuojama Valstybių narių teismų praktika ir problemos, su kuriomis susiduriama taikant išimtis bei ribojimus naujiems technologiniams autorių teisių objekto panaudojimo būdams. Analizuojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, autorių teisių bei gretutinių teisių išimčių bei ribojimų, taip pat, trijų pakopų testo taikymo atžvilgiu. Aptariamas transfomatyvaus autorių teisių objekto panaudojimo reguliavimas Europos Sąjungos teisės aktuose. Antroje darbo dalyje analizuojamas Jungtinėse Amerikos Valstijose naudojamos sąžiningo naudojimo doktrinos reguliavimas teisės aktuose, apžvelgiant jos struktūra bei apimtį. Pateikiami šios doktrinos naudojimo pavyzdžiai teismų praktikoje. Analizuojama kaip sąžiningo naudojimo doktrina pasitarnauja įgalinant naujus technologinius autorių teisių objektų panaudojimo būdus. Atkreipiamas dėmesys į transformatyvaus autorių teisių objekto panaudojimo svarbą ir įtaką teismų sprendimams. Galiausiai trečiojoje darbo dalyje atliekamas šių teisinių sistemų palyginimas. Visų pirma išryškinamas lyginamų sistemų skirtumas teorinių lygmeniu, atskleidžiant skirtingą, kiekvienos iš sistemų, fundamentalų supratimą apie reguliuojamus teisnius santykius. Lyginant šių sistemų teisės aktus, atkreipiamas dėmesys į jų struktūrą. Europos Sąjungos teisės aktuose, aktualios autorinių teisių ir gretutinių teisių išimtys ir ribojimai yra išdėstyti baigtiniame sąraše, kai tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose naudojama sąžiningo naudojimo doktrina, yra įtvirtinta keturiais kriterijais, kuriuos teismas kiekvienu atskiru atveju taiko siekdamas nustatyti, ar ginčą keliantis autorinių teisių objekto panaudojimas yra sąžiningas, be šių kriterijų teismas gali vadovautis ir kitomis svarbiomis aplinkybėmis, kadangi šie kriterijai išdėstyti nebaigtiniame sąraše. Lyginamų sistemų skirtumai, atsispindi ir teismų praktikoje. Europos Sąjungos Valstybių narių teismai, apriboti baigtinio autorinių teisių ir gretutinių teisių išimčių ir ribojimų sąrašo, siekdami įgalinti akivaizdžiai naudingus visuomenei autorinių teisių objekto panaudojimo būdus, ieško galimybių apeiti minėtą sąrašą ir taiko kitus teisės aktus. Jungtinėse Amerikos Valstijose nagrinėtos bylose, kurių faktinės aplinkybės identiškos nagrinėtoms Europos Sąjungos Valstybėse narėse, teismas, įvertinęs kvestionuojamą autorinių teisių objekto panaudojimą, nustatė, jog jis yra sąžiningas, bei pabrėžė šio panaudojimo transformatyvų pobūdį. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog Europos Sąjungos teisės aktuose nėra, konkrečios autorinių teisių ir gretutinių teisių išimties ar ribojimo, kuris leistų transvormatyvų autorių teisių objekto panaudojimą. Darbe iškelta hipotezė - Jungtinių Amerikos Valstijų sąžiningo naudojimo doktrina palieka daugiau vietos technologijų kaitai pasitvirtino visiškai.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/35594
Appears in Collections:2018 m. (TF mag.)

Files in This Item:
justas_kuprys_md.pdf.pdf630.13 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

46
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

2
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.