Nuostatų dėl rizikingo vairavimo, vairavimo saviveiksmingumo ir baimės kitimai mokymosi vairuoti metu ir jų svarba vėlesniam pradedančiųjų vairuotojų rizikingam vairavimui numatyti

Abstract

Daktaro disertacijoje analizuojama pradedančiųjų vairuotojų psichologinių veiksnių (nuostatos dėl rizikingo vairavimo, vairavimo saviveiksmingumo, vairavimo baimės) ir jų kitimo svarba (mokymosi vairuoti ir pradėjus savarankiškai vairuoti metu) rizikingam vairavimui (vairavimo klaidoms ir tyčiniams pažeidimams) numatyti. Disertacijos teorinėje dalyje pristatomas pradedančiųjų vairuotojų rizikingo vairavimo problematikos aktualumas, rizikingo vairavimo modelis motyvacijos vairavimo modelių kontekste, papildytas emociniu veiksniu; analizuojamos minėtų psichologinių veiksnių longitudinio tyrimo prielaidos. Empirinėje darbo dalyje pristatomi 2013‒2015 m. Lietuvos vairavimo mokyklose atlikto trijų etapų tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nuo vairavimo mokymosi pradžios iki 12 mėn. savarankiško vairavimo pradedančiųjų vairuotojų rizikai palanki bendra nuostata dėl vairavimo buvo reikšmingiausias psichologinis veiksnys, numatantis rizikingą vairavimą (vairavimo klaidas ir tyčinius pažeidimus), o šios nuostatos pokytis rizikai palankia kryptimi nuo vairavimo mokymosi pabaigos iki 12 mėn. savarankiško vairavimo geriausiai prognozavo tyčinius pažeidimus. Mažesnis vairavimo saviveiksmingumas visuose tyrimo etapuose buvo susijęs su stipresne vairavimo baime ir numatė vairavimo klaidas, o stipresnė bendra vairavimo baimė buvo reikšminga tyčiniams pažeidimams po 12 mėn. savarankiško vairavimo. Psichologiniai veiksniai kartu su jų kitimu geriau paaiškino vėlesnį rizikingą vairavimą (vairavimo klaidas), negu atskiri psichologiniai veiksniai.

The doctoral dissertation analyzes the significance of the psychological factors of novice drivers (attitudes towards risky driving, driving self-efficacy, fear of driving) and their changes (during learning to drive and starting to drive independently) for prediction of risky driving (driving errors and intentional violations). The theoretical part of the dissertation presents the relevance of the problem of risky driving of novice drivers, the model of risky driving in the context of motivational driving models, supplemented by the emotional factor; analyzes the assumptions of the longitudinal study of the mentioned psychological factors. The empirical part of the work presents the results of the three-stage study carried out at Lithuanian driving schools in 2013‒2015. The results of the study revealed that, from the start of learning to drive up to 12 months of independent driving, the risk-favourable general attitude towards driving of novice drivers was the most significant psychological factor for prediction of risky driving (driving errors and intentional violations), and the changes of this attitude towards risk-favourable direction from the end of learning to drive up to 12 months of independent driving predicted intentional violations the best. Lower driving self-efficacy in all stages of the study was associated with stronger fear of driving and predicted driving errors, and the stronger general fear of driving was significant for intentional violations after 12 months of independent driving. The psychological factors together with their changes explained futher risky driving (driving errors) better than individual psychological factors.