Socialinių išlaidų paskirstymo poveikio socialiniam produktyvumui vertinimas Europos Sąjungos šalyse

Abstract

Socialinių išlaidų paskirstymo poveikio socialiniam produktyvumui vertinimas, efektyvaus išlaidų paskirstymo socialinių išlaidų sritims radimas, skaičiavimo metodikos pagrindimas ir orientavimas į socialinių išlaidų paskirstymo pokyčius, siekiant gerinti gyvenimo kokybės makroekonominius-socialinius rodiklius bei šalies ekonomikos augimą, sąlygoja tam tikras teorines prielaidas ir praktinius sprendimus. Atskleidus skirtingus požiūrius į valstybės socialines išlaidas, jų produktyvumo aspektus, socialinių išlaidų klasifikaciją ir siūlomus paskirstymo modelius, disertacijoje pagrįstas poreikis kompleksiškai nagrinėti socialinių išlaidų paskirstymą atsižvelgiant į skirtingų socialinių išlaidų sričių poveikį socialiniams-ekonominiams rodikliams, juos apibrėžiant išplėtotai interpretuojama socialinio produktyvumo sąvoka. Sudarytas ekonometrinis socialinių išlaidų paskirstymo poveikio socialiniam produktyvumui vertinimo modelis, įtraukiant aštuonių socialinių išlaidų sričių poveikio vertinimą vienuolikai makroekonominių-socialinių rodiklių 27-iose Europos Sąjungos šalyse dvylikos metų laikotarpiu. Sudarytas modelis leidžia visapusiškai įvertinti valstybės socialinių išlaidų daromą poveikio kryptį bei reikšmingumą socialiniams-ekonominiams reiškiniams, atsižvelgiant į išorinius aplinkos veiksnius bei analizuojant ryškų ekonominį ciklą (finansų krizę) apimantį laikotarpį. Sudaryta socialinio produktyvumo indekso skaičiavimo metodika ir gauti indekso rezultatai ES-27 šalyse leidžia visas tyrimui pasirinktas šalis lyginti tarpusavyje ir vertinti šalyse taikomą socialinių išlaidų politiką bei jų socialinį produktyvumą kitų šalių atžvilgiu.

The assessment of the impact of social expenditure allocation on social productivity, determination of effective expenditure allocation for the spheres of social spending, substantiation of calculation methodology and orientation to the changes of social expenditure allocation in order to improve the macroeconomic-social indicators and growth of national economy lead to certain theoretical assumptions and practical solutions. Having taken into account different approaches to state social expenditure, their aspects of productivity, classification of social expenditure and proposed allocation models, the dissertation gives reasoning for the need of complex analysis of social expenditure allocation considering the impact of different social expenditure spheres on social-economic indicators; the concept of social productivity is given expanded interpretation based on the definitions of the indicators. The econometric model for the assessment of social expenditure allocation impact on social productivity was created covering the assessment of the impact of eight social expenditure spheres on eleven macroeconomic-social indicators in 27 EU countries in the period of twelve years. The created model enables the overall assessment of the state social expenditure impact direction and significance for the social-economic phenomena considering external environment factors and analysing a period of time covering a prominent economic cycle (financial crisis). The created methodology for social productivity index calculation and results received in EU-27 countries allow the comparison of all countries chosen for the research, as well as the assessment of the social expenditure policy applied in the countries and their social productivity in comparison to other countries.