| Abstract: | European Union as one of the most forceful and expanded model for exchanging values and borderless opportunities, counts 60 years history. In an official statement it declares that EU represents the ‚longest period of peace in written history of Europe ‘. Although, the Union has faced various challenges. The most recent is refugee crisis. According to Eurostat data, the number for the first time registered asylum seekers in 2016 was 1 204 280. International organizations claim international media can play an enormous role to force the member states to open wider doors for refugees, give them a support and shelter. The United Nations High Commission for Refugees (UNHCR) in 2015 reported that according to EU based five media company content analysis ‚Swedish press was the most positive towards refugees and migrants, while coverage in the United Kingdom was the most negative, and most polarized. Amongst those countries surveyed, Britain’s right-wing media was uniquely aggressively in its campaigns against refugees and migrants ‘. Field experts speak media creates ‚us and them‘image‚ which reveals differences at the expense of coverage of shared human issues amongst local residents and newcomers ’. UNHCR and other humanitarian international organizations ‚engaged in a series of largescale media advocacy exercises, aiming at convincing European countries to do more to help‘ . ‚But the media was far from united in its response‘, UNHCR reports .This paper tries to find responses and emphasize how an international media from different parts of the world – American Broadcasting Company (ABC) from the USA, Russia Today (RT) from Russia and Deutsche Welle from Germany covers refugee crisis. Terms and elements, as part of language and a crucial element of story-telling, shaping opinion of society, are the objectives of the thesis. The research goal is to discover how an international media covers refugee crises related topics, displays issues, as well as analyze how media presents countries’ roles in solving refugees’ issues, what kind of images it constructs to the society, who does or does not tolerate casualties, presents gender roles. In order to achieve the success in receiving the results and studying the data, discourse analysis has been used as a research methodology. This approach gives an opportunity to research indepth, observe and compare the qualitative and quantitative results.
According to the survey of this paper, refugee related topic are actual and popular among all media companies. Although each of them speaks on the same topic, there is a big contrast in angles, attitudes, terms and stories they apply. Part of media outlets (RT) supports creating an image of refugees as victims, who are not able to bring any goodness but only require the support. Female refugee voices can be hardly heard.
Europos Sąjunga (ES) skaičiuoja 60-uosius savo gyvavimo metus. Bendrija yra viena svarbiausių tarptautinių struktūrų, kuri reprezentuoja galimybes, nevaržomas valstybių sienų, ir vertybių kaitą tarpusavyje. Oficialiame ES pareiškime teigiama, kad rašytinėje Europos istorijoje Europos Sąjunga yra ilgiausiai trunkančios taikos pavyzdys. Vis dėlto, ES pastaruoju metu susiduria su iššūkiais. Vienas naujausių – pabėgėlių krizė.
„Eurostat“ duomenimis, 2016 metais užregistruota 1 204 280 prieglobsčio siekiančių asmenų. Tarptautinių organizacijų teigimų, žiniasklaida gali turėti daug įtakos, kad ES narės pabėgėliams atvertų savo sienas, suteiktų jiems pagalbą ir prieglobstį. Jungtinių Tautų Vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (angl. UNHRC) 2015 metais pranešė, kad penkių ES esančių žiniasklaidos kanalų analizė parodė, jog švedų žiniasklaida pabėgėlių ir migrantų atžvilgiu buvo labiausiai tolerantiška . Jungtinėje Karalystėje fiksuota priešingi duomenys – čia susiklosčiusi situacija vaizduota negatyviausiai, labiausiai poliarizuotai. Iš visų analizuotų šalių, Britanijos dešiniojo sparno žiniasklaida savo kampanijose prieš pabėgėlius ir migrantus buvo išskirtinai agresyvi.
Ekspertų teigimu, kalbant apie pabėgėlius, žiniasklaida kuria „mes ir jie“ įvaizdį. Tokia nuostata atsiranda dėl skirtingo požiūrio į tą pačią problemą, kuri liečia ir vietinius, ir atvykėlius. UNHRC ir kitos tarptautinės humanitarinės organizacijos, įsitraukusios į plataus mąsto kampaniją, skirtą žiniasklaidos dėka skleisti teigiamas nuostatas, siekia įtikinti Europos valstybes padėti pabėgėliams. Deja, UNHRC teigimu, žiniasklaida, kalbant apie pabėgėlius, nėra vieninga.
Šio tyrimo metu bandyta nustatyti, kaip tarptautinė žiniasklaida – ABC (JAV), „Russia Today“ (Rusija) ir „Deutsche Welle“ (Vokietija) – atspindi pabėgėlių krizę. Išskirtiniai terminai ir kiti elementai, kurie yra pagrindiniai kalbos ir istorijos pasakojimo aspektai, formuojantys visuomenės nuomonę, yra tyrimo objektas. Tyrimo tikslas – nustatyti, kaip tarptautinė žiniasklaida atspindi įvykius, susijusius su pabėgėlių krize, parodyti problemas, taip pat išanalizuoti, kaip žiniasklaida atspindi valstybių vaidmenį sprendžiant pabėgėlių problemas. Tyrime taip pat siekiama ištirti, kaip žiniasklaida formuoja įvairių visuomenių įvaizdį, kurios linkusios toleruoti arba netoleruoti patiriamus nuostolius, koks lyčių vaidmuo konstruojant pabėgėlių krizės reprezentacijas tarptautinėse medijose. Norint sėkmingai išanalizuoti esamus duomenis ir pasiekti tikslą, atlikta diskurso analizė. Tai yra pagrindinė tyrimo metodologija. Toks analizės būdas leidžia atlikti nuodugnų tyrimą, stebėti ir palyginti kokybinius ir kiekybinius rezultatus.
Atliktas tyrimas parodė, kad įvairios temos, susijusios su pabėgėliais, yra aktualios ir populiarios tarp visų žiniasklaidos kompanijų. Nors kiekviena jų kalba ta pačia tema, matomas didelis kontrastas tarp skirtingų požiūrio kampų, nuostatų, vartojamų terminų ir kuriamų istorijų. Dalis žiniasklaidos kuria pabėgėlių-aukų įvaizdį, kurie nekuria jokios gerovės ir tik prašo pagalbos. Moterų pabėgėlių balsas čia beveik negirdimas. |
