Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35068
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Komunikacija ir informacija / Communication and information
Author(s): Biržietis, Dominykas
Title: Žurnalistinio objektyvumo kritika epistemologijos ir komunikacijos požiūriais
Other Title: Critique of journalistic objectivity: epistemological and communicational perspectives
Extent: 73 p.
Date: 24-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Viešosios komunikacijos katedra
Keywords: Žurnalistinis objektyvumas;Kultūrinė tikrovė;Tiesos pažinimas;Medijos;Journalistic objectivity;Cultural reality;Knowledge of truth;Media
Abstract: Darbe fundamentaliomis epistemologijos ir komunikacijos-medijų teorijomis nagrinėjama žurnalistinio objektyvumo galimybė. Komerciniai, politiniai, kultūriniai žiniasklaidos kanalo interesai, sąmoningas žurnalisto šališkumas ir vertybiniai žurnalistinio objektyvumo tyrimai yra tiek pat svarbūs, kiek nepakankami siekiant nustatyti teisingo pažinimo ir tikrovei adekvačios viešosios komunikacijos ribas. Šiuo analitiniu tyrimu sprendžiama žurnalistinio objektyvumo sąvokos netolygumo, daugialypumo problema, siekiama jai suteikti metafizinio tvirtumo iškeliant diskusiją iš vertybinio žiniasklaidos diskurso ir, tikintis nustatyti formalius objektyvumo plotus bei pateisinti vertybinę pažinimo poziciją, patalpinant ją Immanuelio Kanto epistemologijoje. Nuo šio išeities taško žurnalistinis objektyvumas bandomas pragmatiškumo linkme palaipsniui judančiomis tiesos įgijimo ir perdavimo teorijomis, kurių ryšys su aptariama sąvoka yra darbo objektu. Darbo tikslas – nustatyti ir įvertinti žurnalistinio objektyvumo priklausomybę nuo žinojimo įgijimo schemų ir komunikacijos įrankių. Žurnalistinio objektyvumo samprata tiriama transcendentaline Kanto grynojo proto schema, nustatančia subjektyvias žurnalisto patyrimo ir mąstymo sąlygas, medijų teoretikų Haroldo Inniso, Marshallo McLuhano, Vilémo Flusserio metafiziniais komunikacijos įrankių ir su jais susijusių socialinių pokyčių apmąstymais, Steveno Maraso skaitmeninės medijos paveikto žiniasklaidos lauko apibrėžimais. Epistemologinę liniją, nuo šio taško susiliejusią su komunikacija, tęsia Nelsono Goodmano reliatyvių pasaulių daugybė, Mykolo Drungos reliatyvizmo nagrinėjimai ir pasaulio savaime atmetimas reiškinių bei faktų absoliutumui ir pragmatiniam žurnalistiniam objektyvumui įteisinti. Toliau aptariamas pagal Richardą Rorty ir Maxą Weberį visuomeniniu sutarimu ir vertybiniu pagrindu įgyto objektyvaus žinojimo teisingas perdavimas, kurį nagrinėja Alvinas I. Goldmanas. Šiam perdavimui reikalingas vertybinis žiniasklaidos kanalo ir auditorijos susižinojimas, žurnalisto autoritetas, ekspertizė ir tinkama retorika. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad žurnalistinio objektyvumo raidai ir apibrėžimui didelę įtaką turi žiniasklaidos naudojami komunikacijos įrankiai. Grynai metafizinių pažinimo teorijų, taip pat postmodernistinių simbolių pasaulių požiūriu žurnalistinio pranešimo objektyvumas, kaip bet koks objektyvumas apskritai, yra abejotinas, tačiau prasmę įgauna kuriai nors reiškinių ar reprezentacijų aibei suteikus moralinį statusą, pakeičiantį metafizinio tikrumo trūkumą.  
In this thesis the scope of journalistic objectivity is being examined by fundamental theories of epistemology and communication-media. Commercial, political, cultural interests of the news channel, conscious bias of journalist himself and value-based analysis of journalistic objectivity are as much important as insufficient in trying to establish the boundaries of true knowledge and public communication corresponding to reality. The problems of unevenness and multiplicity of the term [journalistic objectivity] are being dealt with in this analytic research. The method of dealing with those employed is by taking the discussion out of the discourse of journalistic values and placing it in Immanuel Kant’s epistemology with the hopes to set the formal territories of objectivity and justify the value-laden cognitive stance. From this point of departure journalistic objectivity is getting examined by some theories of knowledge acquisition and transmission moving gradually to more pragmatic fields of speculative research. The relation of those theories and the term of journalistic objectivity is itself the object of this thesis. The goal that follows is to define and evaluate how much journalistic objectivity is dependent on the schemes of knowledge and tools of communication. The concept of journalistic objectivity is analyzed in the context of Kant’s transcendental system of pure reason, bringing in universal subjective conditions of experience and thought; media theories of Harold Innis, Marshall McLuhan, Vilém Flusser, bringing in metaphysical contemplations of communication tools and related social change; definitions of public sphere deeply affected by the digital media put forth by Steve Maras. Line of epistemology, converged with that of communication from here on, is continued by the plurality of Nelson Goodman’s relative worlds, analysis of relativity by Mykolas Drunga, with rejection of world in-itself justifying absoluteness of facts and pragmatic objectivity in journalism. Further on, objective knowledge reached by social agreement on the grounds of value is discussed as analyzed by Richard Rorty and Max Weber, and true transmission of that knowledge as analyzed by Alvin I. Goldman. For aforesaid transmission to take place several conditions are to be fulfilled: value-based communication between the news outlet and the audience plus authority, expertise and proper rhetoric of the journalist. The outcome of this research brings us to the conclusion that the tools of communication have a major impact on the development and definition of journalistic objectivity. In the context of pure metaphysics, as well as postmodern worlds of symbols, there is doubt for the objectivity of journalistic message (just as any other message). Yet, journalistic objectivity lifts off with certain set of phenomena or representations enriched by some moral status, displacing the lack of metaphysic certainty.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/35068
https://hdl.handle.net/20.500.12259/35068
Appears in Collections:2017 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

84
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

114
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.