Ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos kontekste

Abstract

Šiame magistro darbe buvo nagrinėjamas Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos skatinamo ekologinio ūkininkavimo įgyvendinimas Lietuvoje po 2013 m. Europos Sąjungos žemės ūkio politikos reformos. Išanalizavus Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos kontekstą, buvo iškeltas tikslas atskleisti ekologinio ūkininkavimo specifiką bei problematiką Lietuvoje. Norint pasiekti tikslą, naudotasi teorinės analizės metodais: teisės aktų, dokumentų, mokslinės literatūros ir mokslinių straipsnių, kitų informacinių šaltinių analizės metodais bei kokybinio tyrimo metu (paremto pusiau struktūruotais interviu) gautais empiriniais duomenimis. Kokybinis tyrimas buvo atliekamas apklausiant skirtingą patirtį su ekologiniu ūkininkavimu turinčius asmenis, taip siekiant įvertinti bendrą ekologinio ūkininkavimo problemiškumą Lietuvoje. Interviu atlikti 2017 m. balandžio 12 d. – 2017 m. balandžio 25 d. Pirmajame darbo skyriuje aptartos ekologinio ūkininkavimo teorinės prielaidos per darnaus vystymosi ir istorinio institucionalizmo teorines prieigas. Antrajame skyriuje analizuoti svarbiausi ekologinio ūkininkavimo elementai Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos kontekste. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėtas ekologinio ūkininkavimo įgyvendinimas Lietuvoje: analizuoti svarbiausi ekologinį ūkininkavimą apibrėžiantys programiniai dokumentai ir poįstatyminiai teisės aktai; pristatytos už ekologinio ūkininkavimo įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos institucijos. Ketvirtajame skyriuje pateikti atlikto empirinio tyrimo rezultatai: buvo išskirti Lietuvos ekologinio ūkininkavimo įgyvendinimo specifiką atspindintys elementai bei pristatomos esamos problemos. Remiantis gautomis išvadomis buvo nustatyta, kad 2013 m. Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos reforma negali būti laikoma kritiniu politikos posūkio tašku. Nors ir deklaruojama didesnė orientacija darnaus vystymosi link, pristatytos priemonės iš esmės neatnaujino politikos. Lietuvoje parama ekologiniams ūkiams yra skiriama pagal dvi Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje numatytas veiklas: perėjimą link ekologinės gamybos bei ekologinės gamybos įsipareigojimų įgyvendinimo tęstinumą. Pagrindinė problema, su kuria yra susiduriama įgyvendinant ekologinį ūkininkavimą, galėtų būti laikomas iki šiol moksliniu lygmeniu plačiau nenagrinėtas pasitraukimo iš ekologinės žemės ūkio gamybos klausimas.

The purpose of this master thesis was to analyze how European Union common agricultural policy promotes organic farming implementation in Lithuania after the European Union agricultural policy reform in 2013. The main aim of analysis was to reveal the organic farming specifics and problems in Lithuania. To achieve this objective there were used theoretical methods to analyze legislation, documents, scientific literature and scientific articles, and other sources of information. Also for the analysis of the empirical data there were used qualitative research method (based on semi-structured interviews). To assess the overall organic farming problematic in Lithuania, the interviews have been completed with people who had various levels of experience with organic farming. All interviews were carried out from 12 April 2017 till 25 April 2017. In the first section of this work there was discussed organic farming theoretical preconditions in the context of sustainable development and historical institutionalism theoretical approaches. The second chapter analyzed the most important elements of organic farming in the European Union's Common Agricultural Policy. The third chapter studied aspects of organic farming in Lithuania: introduction to the most important organic farming program documents and by-law acts; presentation institutions that are responsible for implementation of organic farming in Lithuania. The fourth chapter presents results of qualitative research. There were distinguished existing problems and implementation specifics of organic farming in Lithuania. Based on the findings, the European Union Common Agricultural Policy reform that were established in 2013 cannot be considered as a critical juncture of the policy. Although a higher orientation of sustainable development was declared, presented means do not indicate substantial changes. In Lithuania, organic farmers are paid according to two Lithuanian rural development program 2014-2020 activities. Program activities include transition from conventional farming to organic and continuity in the implementation of commitments of organic farming. As the main problem in implementing organic farming can be considered the fact that there still are widely unexamined issues from exiting organic agricultural farming.