Lietuvos marijonų identiteto raiška pastoracinėje veikloje 1940–1993 metais
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuolija prieš tris šimtmečius įkurta Lenkijoje. XVIII amžiaus viduryje marijonai įsikūrė Lietuvoje. Sovietų ir nacių okupacijų metu vienuolynų veikla Lietuvoje buvo labai trukdoma. Todėl marijonams 1940–1993 m. (kol pavyko sugrįžti į vienuolynus) teko patirti labai įvairias gyvenimo ir darbo sąlygas, kuriomis reikėjo saugoti marijonišką dvasingumą ir savimonę, puoselėti savitą sielovadą. Disertacijoje įvardinti pagrindiniai marijonų charizmos bruožai. Naudojantis šios Vienuolijos konstitucijomis, įstatais ir nurodymais bei pagalbine medžiaga, išryškintas jos savitumas. Pagal pagrindinius identiteto bruožus sudaryti kriterijai, kuriais remiantis, šaltinių tyrimo metu nustatytas marijonų savitumas pastoracijoje. Sukurtas mokslinis tyrimo instrumentas sudarė sąlygas pažvelgti į Lietuvos marijonų identiteto raišką kaip į daugiaaspektį reiškinį bei 1940–1993 m. pastoracijoje įvardyti pagrindinius identiteto bruožus. Sistemingai pristatyta Lietuvos marijonų veikla sudėtingu okupaciniu ir tremčių laikotarpiu bei pastoracijos įtaka Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje. Daugelis šaltinių panaudoti pirmą kartą ir įtraukti į Lietuvos marijonų veiklos mokslinių tyrimų lauką. Empirinis tyrimas papildo teorinę dalį, jo rezultatai įvardina pačių marijonų, išlikusių liudininkų nuomonę, kokie esminiai elementai yra būdingi marijonų tapatybei, bei jų reikšmę sielovadoje. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys: pirmoji aptaria Marijonų vienuolijos identiteto bruožus, antroji – Lietuvos marijonų sielovados specifiką skirtingais okupacijų laikotarpiais, trečioji – pateikia Lietuvos marijonų pusiau struktūruotų interviu analizės rezultatus. Prieduose pateikiamos lentelės su Lietuvos marijonų, gyvenusių Lietuvoje tiriamuoju laikotarpiu, sąrašais, kokius pavyko nustatyti iš archyvinių šaltinių.
The Congregation of the Marians of the Blessed Virgin Mary of the Immaculate Conception was founded three centuries ago in Poland. In mid XVIII century, the Marians were founded in Lithuania. During the Soviet and Nazi occupation the activities of religious communities in Lithuania were severely curtailed. For this reason, during 1940 – 1993 (until they were able to return to community life), the diverse living and working conditions that the Marians experienced required them to protect their Marian spirituality, uphold their self-awareness, and maintain their distinctive spirituality. This dissertation identifies the main features of the Marian charism. The uniqueness is highlighted with an analysis of the congregation’s constitutions, statutes, instructions and other supportive material. The fundamental characteristics of their identity determined the criteria according to which the Marian pastoral ministry was identified as drawn from the sources available during the study. The created research instrument provided the means to decipher Lithuanian Marian identity expressed as a multifaceted phenomenon and its basic criteria for ministry during 1940-1993. The work of the Lithuanian Marians during the complicated time of occupation and exile and their influence on the Catholic Church in Lithuania is presented systematically. Resources were used for the first time which are now included in the Lithuanian Marian academic resources used for pastoral academic analysis. The empirical research complements the theoretical part which reflects the opinion of the surviving Marian witnesses as to which essential elements are characteristic of the Marian identity and their implications for pastoral care. The study consists of three main parts: the first discusses the characteristics of the Marian community, the second – the Lithuanian Marian pastoral specifics during the different time periods, the third – presents the analysis of the semi-structured interviews of individual Lithuanian Marians. The Appendix includes tables of the names of those Marians living in Lithuania during the time of the research determined from the archives.