Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/35013
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences
Author(s): Čepulytė, Indrė
Title: Prieglobsčio politikos įgyvendinimas: Lietuvos ir Didžiosios Britanijos lyginamoji analizė
Other Title: Implementation of the asylum policy: comparative analysis of the Republic of Lithuania and Great Britain
Extent: 115 p.
Date: 23-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Viešojo administravimo katedra
Keywords: Pabėgėliai;Prieglobstis;Integracija;Refugees;Asylum;Integration
Abstract: Prieglobstis yra valstybės garantuojama apsauga asmeniui, palikusiam savo šalį kaip pabėgėliui, kuris Jungtinių Tautų Konvencijoje ,,Dėl pabėgėlių statuso“ apibrėžiamas kaip asmuo, esantis už savo šalies ribų, dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamu dėl rasės, religijos, tautybės, ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų. Šalys įsipareigoja priimti šiuos asmenis ir suteikti jiems pabėgėlio statusą, padėti jiems integruotis į visuomenę vykdant šių asmenų socialinės integracijos programą. Darbą sudaro 4 dalys. Pirmoje dalyje yra nagrinėjama Bendrosios Europos prieglobsčio sistemos kūrimas ir pabėgėlių krizė Europoje, jos sprendimo būdai A. Moravcsik liberaliojo tarpvyriausybiškumo teorijos kontekste. Antroje dalyje nagrinėjama dviejų pasirinktų šalių: Lietuvos Respublikos ir Didžiosios Britanijos prieglobsčio sistemų reglamentavimas. Nagrinėjama yra tiek vienos, tiek kitos šalies prieglobsčio teisinės bazės formavimas iki narystės Europos Sąjungoje ir po narystės, kuomet pradėta buvo kurti Bendroji Europos prieglobsčio sistema. Trečioje dalyje yra analizuojama pasirinktų šalių prieglobsčio institucinė sąranga. Ketvirtą dalį sudaro tyrimas, kuriame atskleidžiamos Lietuvos Respublikoje ir Didžiojoje Britanijoje taikomos pabėgėlių integracijos programos, analizuojamos problemos, kurios atsiranda įgyvendinant šias programas. Nagrinėti Lietuvos atvejui yra pasitelkiamas kokybinio interviu metodas, tai yra, apklausti socialinę integraciją vykdančio nevyriausybinio sektoriaus LRKD ir Vilniaus Arkivyskupijos Carito darbuotojai, ir Ruklos pabėgėlių priėmimo centro darbuotoja, atsakinga už integraciją Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre. Taip pat, vienas interviu atliktas su Kauno miesto savivaldybės darbuotoja, siekiant išsiaiškinti savivaldybės vaidmenį pabėgėlių integracijoje. Vienas interviu atliktas Kaišiadorių rajono savivaldybėje, kuriuo analizuotas integracijos gerosios praktikos pavyzdys, kuomet už integraciją pilnai buvo atsakinga savivaldybė ir vietinė bendruomenė. Nagrinėjant Didžiosios Britanijos atvejį, naudotos buvo audito išvados, taip pat nevyriausybinio sektoriaus organizacijų atlikti tyrimai, šalies oficialių internetinių svetainių duomenys. Atlikus tyrimą buvo gauta informacija apie vykdomas integracijos programas pasirinktose šalyse, taip pat apie atsirandančias problemas, susijusias su pilietinės visuomenės požiūriu, socialinėmis išmokomis, apgyvendinimu, įsidarbinimu, prieglobsčio dokumentų tvarkymu. Tyrimas parodė, kad Lietuvos Respublikos teisinė sistema ir įstatymai, harmonizavus ES teisę patobulėjo ir yra gerai vertinami ekspertų, dirbančių prieglobsčio srityje. Vis dėlto, problematiškas išlieka šių įstatymų vykdymas. Taip pat, kaip viena pagrindinių matomų problemų yra socialinių išmokų pabėgėliams sumažinimas, kuris praktiškai užkertą kelią sėkmingai šių asmenų integracijai šalyje. Panašios problemos atsiranda ir Didžiojoje Britanijoje, kur problema tampa pereinamasis 28 d. laikotarpis, kuris prasideda nuo pabėgėlio statuso suteikimo, ir kurio metu asmuo turi susirasti būstą ir darbą, kadangi pasibaigus šiam laikotarpiui yra nutraukiama prieglobsčio parama. To pasekoje atsiranda tokios problemos kaip benamystė, skurdas, kadangi procedūros užtrunka ilgai, pabėgėliams ne visuomet yra suteikiama teisinga informacija, ir asmenys dažnais atvejais, praėjus šiam 28 d. laikotarpiui vis dar negauna socialinės pašalpos. Jei neturima jokių santaupų, šie asmenys tam tikrą laiko tarpą lieka be jokių pajamų.
Asylum is a protection granted by the state to a person, who left his home country as a refugee, which by the United Nations Convention relating to the Status of Refugees is defined as a person, who is outside his home country due to well-founded fear of persecution for reasons of race, religion, nationality, or belonging to a particular social group or political opinion. For these reasons, countries are undertaken to accept these people and give them the refugee status, and furthermore, give them assist to integrate themselves to society and social system. This work consists four parts. The first part analizes the creation of Common European Asylum System as well as the European refugee crises and its solutions in a context of liberal intergovernmentalism theory created by Andrew Moravcsik. The second part consists of the legal framework of the asylum system in the Republic of Lithuania and Great Britain, analyzing the creation of this policy and the formation of the asylum system since the very beginning, untill the creation of the Common European Asylum system as well as participation in it. In the third part, there is the analysis of asylum institutional framework in these countries. Fourth part consists of the research, which analyses the refugee integration programmes in the selected countries, as well as it reveals the main issues in the asylum systems in these countries. The interview method is used for the analysis of the Republic of Lithuania, by taking interviews from the workers of the non-governmental organizations and refugees reception center in Rukla, as well as the worker in the municipality of Kaunas city. One interview was taken in the municipality of Kaišiadorys, as an example of a good practise of integration. For the analysis of the Great Britain‘s asylum programmes and the main issues related to them, the research was made by using the audit analysis, as well as the research data from the non-governmental organizations and the official institutions websites. The main findings of this research revealed the content of the integration programmes in both of these countries, and the main issues, which are mostly related to the civil society and its point of view, welfare benefits, accomodation, employment. According to the experts, the legal system of the asylum was strongly improved, especially after the harmonization of the European union asylum law, nevertheless, there are still some issues regarding the implementation of these laws. The other issues are the social benefits, which were reduced for the refugees, making their chances of the successful integration lower than before the reform. There are some similar problems in the Great Britain as well. One of the main issues is the 28 days period, which starts after the refugee status is given. During this period of time, refugees have to find the accomodation, as well as the employment, after this period of time they do not get the asylum support anymore. It causes such problems as poverty and homelessness, since the procedures are taking too long or refugees are sometimes provided by the false information and people do not receive any benefits for some time, as well as they are struggling to find a job.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/35013
https://hdl.handle.net/20.500.12259/35013
Appears in Collections:2017 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
indre_cepulyte_md.pdf1.11 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

80
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

8
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.