Europinės universitetinės aukštojo mokslo ir studijų pertvarkų politikos įgyvendinimas: Lietuva Šiaurės Europos valstybių kontekste

Abstract

Modernioje ir visapusiškai stiprioje visuomenėje aukštojo mokslo ir studijų sistemos pertvarkos yra neišvengiamos siekiant spėti su besikeičiančiu pasauliu. Pertvarkos ir pokyčiai aptinkami visose ES šalyse, tačiau vienos šalys žengia priekyje kitų ir įprasta jas lyginti tarpusavyje. Lietuva politinėje arenoje vis dažniau atsiduria Šiaurės Europos valstybių kontekste. Pirmiausia tai lemia geografinis aspektas, tačiau pati Lietuva yra linkusi lygiuotis į Šiaurės Europos šalis siekdama perimti gerąją jų patirtį. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos aukštojo mokslo ir studijų sistema išgyveno ne vieną pokytį. Kiekviena įgyvendinta reforma palaipsniui vedė prie kitos. Šiandien šalis susiduria su demografinės duobės problemomis ir tai neišvengiamai turi įtakos universitetinei mokslo ir studijų sistemai. Atsirado poreikis dar vienai aukštojo mokslo ir studijų sistemos pertvarkai. LR Švietimo ir mokslo ministerija ėmėsi planuoti reformą pradėdama nuo šalies universitetų tinklo pertvarkos. Lietuva nėra pirmoji šalis, kurioje persvarstytas universitetinio tinklo optimalumas. Aukštųjų mokyklų jungimai yra vykdomi ir Šiaurės Europos šalyse. Universitetinio tinklo optimizavimas jį įvykdžiusiose Šiaurės Europos šalyse yra moksliškai ištyrinėtas, tuo tarpu Lietuvoje tai naujas reiškinys, todėl susijusių mokslinių tyrimų nėra, nors apskritai aukštojo mokslo ir studijų pertvarkų politika yra nagrinėta. Šiame darbe pasitelkiamas Šiaurės šalių kontekstas yra nenaudota prieiga aukštojo mokslo ir studijų pertvarkų politikos moksliniuose lietuvių darbuose. Vertinant Šiaurės Europos šalių kontekstą pagrindinis dėmesys darbe teikiamas Suomijos patirčiai, kuri papildoma Estijos ir Danijos reformų pavyzdžiais. Visos šios šalys pradėjusios ir įgyvendinusios aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos procesus jau pajuto teigiamus pokyčius. Lietuvoje tokia politika tebėra diskusijų ir formavimo etape. Šio darbo tikslas – ištirti universitetinės aukštojo mokslo ir studijų pertvarkų politikos formavimą Lietuvoje bei palyginti jį Šiaurės Europos valstybių kontekste. Darbe atliktas kokybinis tyrimas atskleidė esmines aukštojo mokslo ir studijų pertvarkų politikos formavimo problemas. Lietuvoje vienas pagrindinių argumentų pertvarkai yra ekonomiškesnis išteklių panaudojimas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas, tuo tarpu Šiaurės Europos šalyse pagrindinė argumentacija yra kokybė ir tarptautinis konkurencingumas. Lietuvoje įžvelgiama problema dėl šalies aukštojo mokslo ir studijų ilgalaikės vizijos nebuvimo, kuri trukdo efektyviai formuoti pertvarką. Taip pat pertvarkos formavime įžvelgiama grėsmė aukštųjų mokyklų autonomijos pažeidimui. Nesklandžiai vykdoma politikos formavimo proceso komunikacija kelia sumaištį viešojoje erdvėje. Nors Lietuva savo strateginiuose dokumentuose pažymi orientaciją į Šiaurės šalis, tačiau aukštojo mokslo ir studijų pertvarkų politikos formavimo etape šių šalių geroji patirtis nėra tinkamai įvertinama.

In the modern society changes in the system of higher education are inevitable as to keep up with the global changes. Transformation and changes are seen across all the European Union countries, however other countries are further advanced than others and it’s usual to compare their progress. In this aspect Lithuania could be compared to the Northern Europe countries. Firstly this is due to the geographical dimension, but also Lithuania has the tendency to align itself to the North European countries aiming to take on their good practices. Since Lithuania has secured its independence, the educational system has gone through many reforms. Each of them had led to another. At this time the nation is encountering demographic issues that are inevitably affecting the educational system. This has caused the need for new changes in the system. Politics began the reform by repairing the universities’ network system. Lithuania is not the first country that has considered the effectiveness of the universities’ network when undergoing the system reforms. The countries in North of Europe are continuously improving their universities’ network. These reforms is analysed and studied in those countries that already have gone through this path. However Lithuania has just started implementing this reform and as such there are no studies to analyse the possible outcomes. This research employs the North Europe countries’ context. When analysing the North nations context, the main interest is focused on Finland, Estonian and Danish practices. The aim of this thesis is to analyse university higher education transformation policy in Lithuania and to compare this to other Northern Europe countries. The qualitative analyses in the thesis revealed the essential problems within reform of these policies of higher education. It should be noted that one of the main reasons for the reform in Lithuania is to improve the distribution of the government funds and the growing concern of the decreasing population in the country. Whereas the main reasons for the Northern Europe countries to undergo this reform is international competitiveness. It’s very apparent that the main issues Lithuania is facing whilst undergoing this reform is that there is no long-term vision and aims. Also it is perceivable that during this reform there is a risk of damaging university’s autonomy. If the changes in policy are not carried out in the correct manner then this could lead to chaos in the internal network of the university. Although Lithuania has expressed their orientation towards the North Europe nations within their strategic documentation, they have not adopted the positive experience of these countries.