Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34998
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Filologija / Philology
Author(s): Valiukonytė, Deimantė
Title: Translation of culture specific items in Marius Ivaškevičius’ plays „Išvarymas“ and „Artimas miestas=close city“
Other Title: Kultūrinių realijų vertimas Mariaus Ivaškevičiaus pjesėse „Išvarymas“ ir „Artimas miestas=close city“
Extent: 125 p.
Date: 23-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedra
Keywords: Culture;Theatre;Translation;Play;Ivaškevičius;Kultūra;Teatras;Vertimas;Pjesė
Abstract: When writing about a particular country and describing it, authors inevitably use culture specific items which signify foods, drinks, job titles, places, etc. The present thesis analyses CSIs in Marius Ivaškevičius’ plays Artimas miestas=Close City (2005) and Išvarymas (2012) by focusing on translation strategies that the translators employ when translating them. Discussing cultural realia in the plays Jurgita Mikutytė’s categorization is used while the analysis of translation strategies is based on Eirlys E. Davies’ strategies. Some of the scholars whose ideas are used in the thesis are Mona Baker, Lawrence Venuti and Eugine Nida. In order to carry out the analysis Išvarymas is translated into English, culture specific items are found, counted and categorized and the translation strategies are discussed. The two plays are then compared and the differences between the work of two translators are emphasized. Artimas miestas=Close City tells a story of a family that are not happy together. Since the husband would often leave to Copenhagen for work, the wife, too, decides to go there and eventually starts to lead a new, different and unusual life. The text of Artimas miestas=Close City is provided in two languages, Lithuanian and English. The English version is done by Edward Buffalo Bromberg after a literal translation by Laima Sruoginis. Both Bromberg and Sruoginis are native speakers of the English language. Marius Ivaškevičius’ Išvarymas, translated by the author of the present thesis, is a play that depicts a group of Lithuanians who go to London in hope to lead a better life. Most of them are, however, unsuccessful; they deal with lies, relationship problems, violence, poverty and loneliness. The present paper also includes a discussion about the work of native and non-native translators. Respondents were provided with excerpts from Artimas miestas=Close City and Išvarymas; the former was translated by a native speaker, while the latter was translated by a non-native speaker, the author of a present paper. The respondents were asked several questions in order to find out which translation they though was better, more coherent, preserved Ivaškevičius’ style better and was written without any mistakes. The respondents evaluated the translation by a non-native translator more positively, as it was clearer because of the strategies that the translator employed when it comes to potentially difficult vocabulary or culture specific items. The category of proper names is the most frequent category of culture specific items that can be found the the two works, with localization being the most frequent translation strategy employed by both translators. The present work consists of 6 chapters: chapter 2 discusses equivalence of meanings when translating, chapter 3 presents culture specific items and chapter 4 examines translation strategies. Chapter 5 introduces different opinions on the work of native and native translator and the last chaper, chapter 6, provides conclusions.
Rašant arba skaitant apie įvairias kultūras, žmonių gyvenimo būdą, jų veiklas vieni dalykai gali būti atpažįstami visame pasaulyje, kol kiti savo ruožtu gali būti neaiškūs, nesuprantami bei paraikalauti papildomų pastangų iš rašytojų, vertėjų ar skaitytojų stengiantis juos suprasti. Šio darbo tikslas - išanalizuoti kultūrines realijas Mariaus Ivaškevičiaus pjėsėse Artimas miestas=Close City (2005) bei Išvarymas (2012) ir aptarti vertimo strategijas, kurios buvo pasitelktos jas verčiant. Norint tai padaryti Išvarymas išversčiamos į anglų kalbą, kultūrinės realijos bei vertimo strategijos yra aptinkamos abejuose kūriniuose, sugrupuojamos bei suskaičiuojamos, kad būtų įmanoma palyginti. Sugrupuoti kultūrinėms realijoms naudojama Jurgitos Mikutytės kategorizacija, o analizuoti jų vertimą - Eilys E. Davies strategijos. Taip pat cituojami Mona’os Baker, Lawrence’o Venuti’o, Eugine’o Nida’os bei kitų specialistų darbai. Artimas miestas=Close City kalba apie moterį, kuri nusprendžia paįvairinti šeimyninį gyvenimą bei sekti paskui vyrą į Kopenhagą. Ten ji taip pat susiduria su pažeminimu, įvairias žmonėm, santykių problemomis. Šios pjėsės tekstas yra pateiktas dvejomis kalbomis, anglų bei lietuvių. Knygą vertė Edward’as Buffalo Bromberg’as pasitelkęs pažodinį Laimos Sruoginis vertimą. Abiems jų anglų kalba yra gimtoji. Išvarymas, išverstas šio darbo autorės, yra pjėsė kurioje rašoma apie lietuvius išvažiavusius į Londoną ir ten ieškančius geresnio gyvenimo. Daugumai jų nesiseka, ir jie nuolatos susiduria su smultu, skurdu, melu bei problematiškais santykiais. Tikriniai daiktavardžių kategorija, susidedanti iš žmonių vardų, vietų, laikraščių, meninių darbų bei firmų pavadinimų, yra dažniausiai pasitaikančios kultūrinės realijos abejuose Mariaus Ivaškevičiaus kūriniuose. Lokalizacija, žodžio adaptavimas į tikslinę kalbą nekeičiant jo prasmės, yra dažnaiusiai abiejų vertėjų, gimtakalbio bei ne gimtakalbio, naudojama vertimo strategija. Šiame darbe taip pat analizuojami vertėjų, kurie verčia į gimtąją kalbą bei į tą kuri vertėjui nėra gimtoji, vertimai. Apklausoje sutikusiems dalyvauti žmonėms buvo pateiktos ištraukos iš pjėsių bei jų vertimų; Artimas miestas=Close City buvo išverstas vertėjo, kuriam anglų kalba - gimtoji, o Išvarymas - ne profesionalios vertėjos, kuriai anglų kalba nėra gimtoji. Apklaustiesiems žmonėms buvo pateikti klausimai susiję su stiliumi, aiškumu, klaidomis tekstuose. Aiškesnis ne gimtakalbio vertėjo vertimas yra įvertintas pozityviau nei sudėtingesnis tekstas verstas profesionalaus vertėjo, tačiau skirtumas tarp dviejų vertėjo darbo nėra ryškiai pastebimas. Šis darbas susideda iš 6-šių dalių: 2-ame skyriuje kalbama apie prasmės atitikimą verčiant, 3-ame pristatomos kultūrinės realijos, o 4-ame aptariamos vertimo strategijos. 5-ame skyriuje analizuojamas skirtumas tarp gimtakalbio ir ne gimtakalbio vertėjo, taip pat pateikiamas klausimynas bei jo atsakymai, o paskutiniame, 6-ame, skyriuje aptariamos išvados.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34998
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34998
Appears in Collections:2017 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
deimante_valiukonyte_md.pdf3.97 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

138
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

12
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.