| Abstract: | This study analyses Marina Lewycka’s novel A Short History of Tractors in Ukrainian (2005) and its translation Trumpa Ukrainietiška Traktorių Istorija (2006) by Simona Kaziukonytė. In this study, the role of genre and the use of such language shift forms as code-switching, code-mixing and lexical borrowing (loanwords) are observed. Special attention is paid to genre translation requirements, and how much the translation obeys to them. Further, multilingualism of the main characters, the use of loanwords and how the translator Simona Kaziukonytė succeeds in transferring all this into Lithuanian language are looked at. The important ideas about genre and language shift forms, all the rules and requirements are suggested by such scholars as Robert Lawrence Trask, Mona Baker, Peter Newmark, David Crystal and many others. The aim of this thesis is to discuss the role of genre, multilingualism and language shift forms: code-switching, code-mixing and loanwords in Marina Lewycka’s novel A Short History of Tractors in Ukrainian (2005) and its Lithuanian version translated by Simona Kaziukonytė as Trumpa Ukrainietiška Traktorių Istorija. (2006).
This novel tells about a fictitious marriage between a 84-year-old widower Nikolai Mayevskyj and a 36-year-old glamorous Ukrainian woman, Valentina as well as two Nikolai’s daughters Nadezhda (the main character and the narrator of the novel) and Vera, who by all means try to save their father from this sudden and unweight decision. Most of the characters knows several different languages, therefore, when situation demands, they blend the codes, shift from English to Ukrainian and vice versa or loan words from other languages such as Latin or German. Such play makes the text more vivid, expressive and attractive to a reader.
This thesis consists of two, theoretical and analytical, parts. In the second and third sections the concepts of literature, genre, language and language shift forms: code-switching, code-mixing and lexical borrowings are presented. Further, brief information about three literary genres: historical novel, autobiography and memoir is provided, as well as, information about the strategies and methods for translating genre is included. Finally, in the theoretical part, the ideas about the translation of multilingualism and loanwords as a translation strategy are presented. Section 4 and Section 5 structure the analysis of the novel A Short History of Tractors in Ukrainian and its translation into Lithuanian Trumpa Ukrainietiška Traktorių Istorija by Simona Kaziukonytė. Section 4 looks at the novel from genre perspective, argues that in this book several genres are blended and analyses how the translator dealt with the issue of genre translation. Finally, Section 5 analyses the cases of language shift in the main characters’ language and the use of loanwords as a translation strategy.
Šis darbas analizuoja Marinos Lewycka‘os romaną A Short History of Tractors in Ukrainian (2005) ir jo vertimą į lietuvių kalbą, pateiktą vertėjos Simonos Kaziukonytės tuo pačiu pavadinimu Trumpa Ukrainietiška Traktorių Istorija (2006). Šiame baigiamajame darbe yra apžvelgiama žanro vaidmuo kūrinyje ir kalbos kaitos formų, tokių kaip: kodo perjungimas, kodo sumaišymas ir leksinis skolinimasis (skoliniai) vartojimas. Ypatingas dėmesys yra skiriamas žanro vertimo taisyklėms ir reikalavimams, taip pat aptarimui kiek verčiamas tekstas jiems paklūsta. Vėliau analizuojama romano veikėjų daugiakalbystė, skolinių kaip vertimo strategijos naudojimas ir tai, kaip vertėjai Simonai Kaziukonytei pavyko tai perteikti lietuvių kalba. Šis darbas remiasi tokių mokslininkų ir kalbos tyrėjų kaip: Robert Lawrence Trask, Mona Baker, Peter Newmark, David Crystal ir daugelio kitų darbais. Jo pagrindinis tikslas yra aptarti žanro, daugiakalbystės ir kalbos kaitos formų: kodo perjungimas, kodo sumaišymas ir leksinis skolinimasis vaidmenį ir paskirtį Marinos Lewycka‘os romane ir jo vertime į lietuvių kalbą Trumpa Ukrainietiška Traktorių istorija.
Pats kūrinys ‒ tai pasakojimas apie santuoką daugiau iš išskaičiavimo nei iš meilės, tarp aštuoniasdešimt ketverių našlio Nikolajaus Majevskio ir trisdešimt šešerių žavingos ukrainietės Valentinos. Taip pat apie dvi Nikolajaus dukteris Nadeždą ir Verą, kurios visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi sutrukdyti šiam skubotam ir gerai neapgalvotam sprendimui. Dauguma romano veikėjų yra daugiakalbiai, moka dvi ar daugiau kalbų, kai situacija ir aplinka to reikalauja, jie kalba maišyta kalba, pereina nuo anglų prie ukrainiečių kalbos ir atvirkščiai arba vartoja skolinius iš tokių kalbų kaip lotynų ar vokiečių. Dėl šios priežasties pats romanas išsiskiria iš kitų yra daug gyvesnis ir patrauklesnis skaitytojui.
Šį baigiamąjį darbą sudaro dvi pagrindinės dalys, teorinė ir analitinė. Antrame ir trečiame skyriuose yra pristatomos literatūros, žanro, kalbos ir anksčiau minėtų kalbos kaitos formų sąvokos. Vėliau yra pateikiama informacija apie žanro vertimo strategijas ir metodus bei informacija apie tris literatūros žanrus: istorinį romaną, autobiografiją ir memuarus. Galiausiai teorinėje dalyje dar trumpai kalbama apie daugiakalbystę ir leksinį skolinimąsi, kaip vertimo strategiją. Ketvirtas ir penktas skyriuose yra analizuojamas Marinos Lewycka‘os romanas ir jo vertimas į lietuvių kalbą. Ketvirtajame skyriuje kūrinys analizuojamas iš žanro perspektyvos, kalbama, kad knygoje Trumpa Ukrainietiška Traktorių Istorija susipina net keli žanrai, taip pat analizuojama kaip su žanro vertimu pavyko susitvarkyti vertėjai Simonai Kaziukonytei. Galiausiai, penktajame skyriuje analizuojami kalbos kaitos atvejai pagrindinių veikėjų kalboje ir skolinių, kaip vertimo strategijos naudojimas. |
