Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34977
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Teisė / Law
Author(s): Stepankevičius, Tadas
Title: Ar Lietuvos Respublikos įstatymai užtikrina sutuoktinių asmeninių neturtinių teisių reguliavimą?
Other Title: Does legislation of the republic of lithuania ensures regulation of personal non-property rights of spouses?
Extent: 44 p.
Date: 2-Jun-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Teisės fakultetas
Keywords: Šeima;Sutuoktiniai;Asmeninės neturtinės teisės;Family;Spouses;Personal non-property rights
Abstract: Šio magistro baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti sutuoktinių asmeninių neturtinių santykių teisinį reguliavimą, pagrindžiant darbe iškeltą hipotezę, jog Lietuvos Respublikos įstatymai iš dalies užtikrina sutuoktinių asmeninių neturtinių santykių reguliavimą. Atsižvelgiant į iškeltus uždavinius darbas suskirstytas į tris dalis: Pirmojoje išanalizuota sutuoktinių asmeninių neturtinių santykių samprata bei raida. Pastebėta, jog asmeninėmis sutuoktinių teisėmis ir pareigomis įvardijamos teisės ir pareigos susijusios su asmeniniais sutuoktinių interesais, kurie yra ypač privatūs, todėl teisiškai juos apibrėžti ir sureguliuoti gan sunku. Esminiai sutuoktinių neturtinių santykių principai yra: sutuoktinių lygiateisiškumas, lojalumas, lygios teisės ir pareigos vaikams. Atlikus neturtinių asmeninių santykių raidos analizę nustatyta, jog sutuoktinių neturtinių santykių raida iš esmės turėjo įtakos dabartiniam šių santykių reglamentavimui. Dabartiniu metu sutuoktinių neturtinių santykių reguliavime, kaip ir tarybiniu laikotarpiu, prioritetu išliko sutuoktinių lygiateisiškumo principas, lygios sutuoktinių teisės vaikų auklėjimo ir kitais šeimos gyvenimo klausimais. Panašiai reglamentuojamas ir pavardės pasirinkimo klausimas. Pastebėtina, jog iš esmės sutuoktinių neturtinių santykių teisinis reguliavimas nuo tarybinio laikotarpio keitėsi gan nežymiai. Antrojoje darbo dalyje analizuota sutuoktinių asmeninių neturtinių santykių teisinio reguliavimo aspektai Lietuvos ir Europos valstybių jurisprudencijose. Atlikus lyginamąją analizę darytina išvada, kad daugumos nacionalinių teisinių sistemų įstatymai pripažįsta sutuoktinių lygybę, tačiau šis sutuoktinių lygybės principas nėra reglamentuotas teisės aktais, arba nėra efektyviai sureguliuotas, kad būtų galima užtikrinti, kad ši sutuoktinių lygybė egzistuotų praktiškai. Išimtis yra Švedijoje santuokos aktas, kuris nustato tam tikras gaires, paskirstant darbus namuose ir nurodantis, kad sutuoktiniai turi pasidalinti išlaidas ir įsipareigojimus tarpusavyje, ir, kad abu sutuoktiniai pagal jų galimybes privalo vienas kitam padėti, kiek tai reikalinga jų bendrų ir individualių poreikių patenkinimui užtikrinti. Kitose Europos Sąjungos valstybėse, kaip ir Lietuvoje esminiai neturtiniai sutuoktinių santykiai yra sutuoktinių lojalumas ir ištikimybė, pagarba vienas kitam, sutuoktinių gyvenimas kartu, parama vienas kitam bei pareiga rūpintis vaikais. Trečiojoje darbo dalyje atlikta sutuoktinių asmeninių neturtinių teisių ir pareigų reguliavimo analizė teismų praktikoje. Pastebėta, kad, pagrindiniai neturtinio sutuoktinių santykių pobūdžio teisminiai ginčai dažniausiai kyla dėl buvusių sutuoktinių pavardės bei susitikimų su nepilnamečiais vaikais nustatymo ar apribojimo. Teismai taip pat sprendžia ir sutuoktinių neturtinės žalos, patirtos santuokos metu, klausimus, tačiau neturtinės žalos, pavyzdžiui sutuoktinių patirtų išgyvenimų, sveikatai padarytos žalos atlyginimas, lojalumo ir lygiateisiškumo principo nepaisymas kito sutuoktinio atžvilgiu pereina į turtinius santykius, todėl sutuoktinių turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Atsakant į darbe iškeltą tikslą ir hipotezę, galima teigti, jog sutuoktinių neturtinių teisių ir pareigų teisinis reguliavimas Lietuvoje iš dalies užtikrina sutuoktinių poreikius, kadangi įstatymai nedetalizuoja sutuoktinių moralinės ar kitos neturtinės žalos sampratos ir atlyginimo, pavyzdžiui dvasinių sutuoktinių išgyvenimų, ekonominio spaudimo, pažeminimo ir kt. Taip pat sutartiniuose sutuoktinių turtiniuose santykiuose pasigendama neturtinių asmeninių sutuoktinių teisių ir pareigų reguliavimo. Sutuoktinių lygybės principas taip pat nėra išsamiai reglamentuotas teisės aktais, kad būtų galima užtikrinti, kad ši sutuoktinių lygybė egzistuotų praktiškai
Most legal relations governed by law are for the family property relations regulation, leaving aside the personal non-property relations. Most scientists and lawyers unanimously agree that the state, in general, should not interfere in a families personal non-property relations, however it is noted that many of the, family-based, personal non-property legal relations between spouses are related to property relations. For example, the marriage contract itself comes from the spouses' personal non-property rights, but according to legislation only property agreements are allowed in this agreement. Personal non-property relations are characterized by a certain specificity: they are more moral, not material in nature, so it is virtually impossible for the legislator to regulate them in detail. The goal of this master's final work - to analyze the spouses personal non-property legal regulation, justifying the hypothesis that the laws of the Republic of Lithuania, in part, ensure the personal non-property relations regulation of spouses. The paper raises and examines the hypothesis that the laws of the Republic of Lithuania only partially ensure the spouses personal non-property relations regulation. In order to answer the question raised by the investigation the following tasks have been set: To analyze the spouses undestanding of personal non-property relations concept and development; perform spouses personal non-property relations legal regulation analysis; analyze spouses moral rights, duties and the regulation of problematic aspects in judicial practice. Taking into account the goals set, the work is divided into three parts: The first part analyzes spouses personal non-property relations understanding and developement. It was noticed that the individual rights and responsibilities of spouses identifies the rights and obligations related to the personal interests of the spouses which are extremely private, making them quite difficult to legally define or adjust. Essential principles of non-property relations of spouses are: spouses equality, loyalty, equal rights and duties regarding children. The personal non-property relations development analysis showed that the developement of non-property relations of spouses essentially influenced the current regulation of these relations. Currently, in the regulation of non-property relations of spouses, like during the Soviet period, priority has remained for the principle of equality of the spouses, the spouses equal right to parenting and other family life issues. The choice of the surname is regulated similarly. It should be noted that, in principle spouses non-property relations legal regulation has only changed slightly since the Soviet period. The second part analyzed the spouses non-property relation legal regulation aspects in Lithuanian and European countries jurisprudence. Comparative analysis concluded that the the laws of the majority of national legal systems recognizes the equality of spouses, but the principle of equality between spouses is not regulated by law, or is not effectively regulated to ensure that the spouses' equality exists in practice. The exception is Sweden marriage act, which establishes certain guidelines for the allocation of work at home and indicating that spouses should share the costs and responsibilities to each other, and that both spouses in accordance with their capabilities are required to help one another, to the extent necessary to guarantee the satisfaction for their common and individual needs. In other European Union countries aswell as in Lithuania the essential non-property relations between spouses are loyalty, fidelity, and respect for one another, spouses living together, support each other and their duty to care for children. The third part of the work analyzes the spouses non-property rights and duties regulation. It is observed that, litigation regarding non-property relations between spouses usually arise from the former spouses surname or the determination or limitation of meetings with minor children. The courts also decide the spouses non-pecuniary damage incurred during marriage issues, but for non-pecuniary damage, such as spouses health damage remuneration, the disregard of loyalty and equality principle regarding the other spouse are moved into property relations, that is why spouses matrimonial property and personal non-property relations are closely interrelated. Answering the objective and the hypothesis of this work it can be stated that the spouses non-property rights and duties legal regulation in Lithuania, in part, ensures the spouses needs, because the law does not specify the spouses moral or other non-pecuniary damage concept and remuneration, such as spiritual experiences, economic pressure, humiliation, etc. . Also, the contractual property relations of spouses lack personal non-property rights of spouses and regulatory obligations. The principle of equality between spouses is not fully regulated by law in order to ensure that this equality exists in practice.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34977
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34977
Appears in Collections:2017 m. (TF mag.)

Files in This Item:
tadas_stepankevicius_md.pdf662.58 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

88
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

2
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.