Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34956
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Filologija / Philology
Author(s): Petrauskaitė, Rūta
Title: Culture clash and immigrant identity in Monica Ali’s novel „Bbrick lane“ and Kenneth Glenaan’s film „Yasmin“
Other Title: Kultūrų sandūros ir imigranto tapatybės problema Monicos Ali romane „Plytų gatvė“ bei Kenneth’o Glenaano filme „Yasmin“
Extent: 69 p.
Date: 23-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedra
Keywords: Cross-cultural communication;Culture clash;Immigrants;Identity;Tarpkultūrinė komunikacija;Kultūrų sandūra;Imigrantai;Tapatybė
Abstract: The present paper focuses on British, Bangladeshi, and Pakistani cultures and their representation in Monica Ali’s novel Brick Lane (2003) and film Kenneth Glenaan’s Yasmin (2004) which serve as case studies. Brick Lane tells a story about a woman who is born and raised in Bangladesh but after her marriage is forced to leave her home in Dhaka and move to the United Kingdom. In the film Yasmin, an ordinary life of a small Pakistani family living in the United Kingdom is depicted focusing the difficulties these families face while communicating with people from other cultures. The aim of this thesis is to analyze the representation of the three cultures applying cross-cultural communication perspective. Section 1 is the Introduction. Section 2 presents the concept of culture and its main characteristics, and discusses the importance of cross-cultural communication studies and the relationship between language and culture. Section 3 is devoted to the issues of identity, migration and, cultural identity. Section 4 focuses on dimensions of cultural variability by Geert Hofstede: power distance, collectivism versus individualism, femininity versus masculinity and uncertainty avoidance. Each dimension is discussed individually emphasizing the most important aspects. Section 5 is the analytical part which discusses Hofstede’s cultural dimensions in greater detail as they are reflected in Monica Ali’s Brick Lane (2003) and in Kenneth Glenaan’s Yasmin (2004) through the representation of British, Bangladeshi and Pakistani cultures. In many respects Bangladeshi and Pakistani cultures are shown as being similar: they exhibit a large power distance and high uncertainty avoidance, demonstrate features of a collective society, and hold masculine values. British society is shown as having different features: everyone stands for oneself, power distance in small, the level of uncertainty avoidance is low, feminine values are more prominent in society. Section 6 analyzes the protagonists of Brick Lane and Yasmin as the first and the second generation immigrants as well as code-switching in the two case studies. Generally, the features of the first generation immigrants are attributed to the older generations, i.e. such as parents who find it hard to adapt to the new culture whereas the second generation immigrants are children of the first generation immigrants. They are more attached to the dominant culture rather than the native culture. The analysis of code-switching shows that this phenomenon appears in both case studies for linguistic purposes and for emphasis on ethnic identity. In the context of the process of globalization, this work is an attempt to reveal cross-cultural communication difficulties and mistakes people might make encountering different cultures.
Šis magistro darbas tiria tris kultūras — Didžiosios Britanijos, Bangladešo ir Pakistano —kaip tarpkultūrinės komunikacijos pavyzdžius. Darbe remiamasi Monicos Ali romanu „Plytų gatvė“ (2003) bei Kenneth‘o Glennano filmu „Yasmin“ (2004) kaip atvejo analize. Romane „Plytų gatvė“ pasakojama apie moterį, kuri gimė ir užaugo Bangladeše, tačiau po vedybų yra priversta savo gyvenimą Dakoje iškeisti į gyvenimą Didžiojoje Britanijoje. Filmas „Yasmin“ vaizduoja paprastą kasdienį mažos šeimos iš Pakistano gyvenimą Didžiojoje Britanijoje, atskleidžiant tarpkultūrinius skirtumus tarp dviejų kultūrų bei sunkumus, su kuriais susiduriama. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti šias tris vaizduojamas kultūras pasitelkiant tarpkultūrinės komunikacijos perspektyvą. Pirmoji darbo dalis — įvadas. Antrojoje dalyje yra pristatoma „kultūros“ sąvoka ir pagrindiniai šiai sąvokai priklausantys bruožai, paaiškinama tarpkultūrinės komunikacijos svarba, bei kultūros santykis su kalba. Trečiojoje dalyje aptariama tapatybės problema susijusi su migracija ir pabrėžiama kultūrinės tapatybės svarba. Ketvirtojoje dalyje pristatomos Geert Hofstede kultūrinės dimensijos kultūrų skirtumams tyrinėti: galios distancija, individualizmas ir kolektyvizmas, vyriškumas ir moteriškumas ir neapibrėžtumo vengimas. Visos šios dimensijos yra aptariamos atskirai, išskiriant pačius svarbiausius bruožus. Penktoji dalis yra analitinė, kurioje yra analizuojamas Didžiosios Britanijos, Bangladešo, bei Pakistano kultūrų vaizdavimas romane „Plytų gatvė“ ir filme „Yasmin“, pritaikant Hofstede pasiūlytą kultūrų tyrinėjimo modelį. Pastebima, kad Bangladešo ir Pakistano kultūros vaizduojamos kaip turinčios panašumų daugeliu atvejų. Abiejose kultūrose atsispindi didelė galios distancija bei padidėjęs neapibrėžtumo vengimas, itin vertinami vieningos visuomenės bruožai, bei labiau akcentuojamos vyriškos vertybės. Didžiosios Britanijos kultūrai būdingi priešingi bruožai: čia kiekvienas yra individualistas, galios atotrūkis bei nežinomybės baimė yra žemi, visuomenėje yra labiau akcentuojamos moteriškos vertybės. Šeštojoje dalyje analizuojami romano „Plytų gatvė“ bei filmo „Yasmin“ pagrindiniai veikėjai kaip priklausantys pirmai arba antrai imigrantų kartai. Taip pat analizuojami atvejai, kuomet pereinama nuo vienos kalbos, prie kitos. Pirmos kartos imigrantų karta yra tėvai, kuriems yra sunku pritapti prie naujos kultūros, o antra imigrantų karta — pirmos imigrantų kartos vaikai, kuriems dominuojanti kultūra yra artimesnė už jų gimtąją. Išanalizavus perėjimą nuo vienos kalbos prie kitos, paaiškėjo, kad abejose atvejo analizėse šis reiškinys atsiranda dėl lingvistinių priežasčių, arba norint pabrėžti etniškumą. Šis darbas yra kaip pavyzdys, siekiant atskleisti tarpkultūrines patirtis ir išvengti bendravimo klaidų su skirtingomis kultūromis sparčiai didėjančios globalizacijos metu.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34956
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34956
Appears in Collections:2017 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
ruta_petrauskaite_md.pdf1.76 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

82
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

2
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.