Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34954
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Sociologija / Sociology
Author(s): Bankus, Deividas
Title: XVIII a. pab. ATR visuomenės modernėjimas: Lietuvos bajorijos identiteto ypatumai
Other Title: Modernizing of 18th century PLC society: features of nobilityʼs identity
Extent: 73 p.
Date: 2-Jun-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Sociologijos katedra
Keywords: Modernizacijos teorija;Identitetas;Habitus;Apšvieta;Abiejų Tautų Respublika;Modernization theory;Identity;Enlightenment;Polish-Lithuanian Commonwealth
Abstract: XVIII a. pab. Abiejų Tautų Respublikos bajorijos identiteto ypatumai, kurie nulėmė XVIII a. II p. Abiejų Tautų Respublikos visuomenės modernėjimą. Šis darbas yra tarpdisciplininis, priklausantis istorinei sociologijai, kuri apima istorijos ir sociologijos disciplinas. Praeitis yra savotiškas tyrimų laukas, kuriame galima taikyti sociologines teorijas ir koncepcijas. Pagrindinė informacija yra gaunama iš pirminių arba antrinių šaltinių. Tyrime buvo pasitelkta sociologo Vytauto Kavolio modernizacijos teorija, kurią daugiau ar mažiau galima universaliai taikyti bet kuriam istoriniam laikotarpiui. Taip pat norint išnagrinėti, ar dėl modernėjimo atsirado modernios tautos užuomazgų, pasitelkta sociologo Craigo Calhouno modernios tautos koncepcija. Bet kokie ypatumai, kurie savo veikla ar mąstymu atspindėjo Apšvietos idėjas, atsirado dėl to, kad buvo paveiktas progresyvių bajorų habitus, dėl to norint identifikuoti įtakas buvo pasitelkta habitus koncepcija. Atlikus antrinių šaltinių analizę buvo identifikuoti trys bajorų identiteto ypatumai: 1) antibaudžiavinė veikla ir socialinė kritika; 2) švietėjiška veikla ir racionalumas; 3) modernios tautos užuomazgos. Visų 3 ypatybių analizė pagal V. Kavolio modernizacijos teoriją parodė, kad XVIII a. ATR bajorija modernėjo, nes galima aptikti visas modernizacijos tendencijas (individualizmas, racionalumas, universalizmas, istoriškumas, humanizacija), būdingas Vakarų Europai. Atlikus analizę pagal C. Calhouno modernios tautos koncepciją, iš sociologo suformuotų 10 modernios tautos bruožų buvo rasti 7 (tautos nedalumas; legitimacija; dalyvavimas kolektyvinėje veikloje; tiesioginis dalyvavimas; bendra kultūra; laiko gylis; bendra kilmė). Tai parodo, kad lenkų ir lietuvių politinės tautos neišvengiamai judėjo modernios tautos link. XIX a. I p. gyvenę progresyvieji bajorai bandė formuoti etninę modernią lietuviškai kalbančią tautą, tačiau nespėjo. Minėtos ypatybės ir jų veikla pasireiškė dėl kitokios įtakos progresyviosios bajorijos habitus. Atsižvelgus į antrinius šaltinius ir netiesioginę informaciją, buvo išskirti keturi įtakos veiksniai, galėję nulemti kitokią progresyviosios bajorijos habitus formaciją: 1) mokslai ir kelionės užsienyje; 2) XVIII a. Vakarų Europos moderni literatūra; 3) negatyvi jėzuitų mokymo įtaka; 4) ryšiai su intelektualais. Pagal išvadas buvo sudaryta schema, paaiškinanti įtaką progresyvių bajorų habitus, ypatybių atsiradimų, kurių modernumas nulėmė Gegužės 3-osios konstitucijos atsiradimą ir ATR reformas (žr. priedą).
This master thesis of Applied Sociology examines the features of Polish-Lithuanian nobility that influenced the modernizing of Polish-Lithuanian Commonwealth in the second half of the 18th century. This thesis is interdisciplinary and belongs to historical sociology which means that it includes both history and sociology. In this case the past becomes a specific field of research which can be analyzed by using sociological theories and concepts. Most of the information comes from primary or secondary sources. This research used the concept of modernization theory formulated by sociologist Vytautas Kavolis. V. Kavolis’ modernization theory is universal and more or less can be used to analyze any time period. Craig Calhoun’s concept of modern nation was used in order to investigate whether modernization created conditions for a creation of a modern nation. Any features that ended up as a real action or thought that reflected the ideas of the Enlightenment happened because of the fact the habitus of the nobility was influenced. Therefore in order to find the influences, the concept of habitus was used. Three features of nobility’s identity were identified after analyzing the secondary sources: 1) Anti-serfdom activities and social criticism. 2) Educational activities and rationalization. 3) The beginning of formation of a modern nation. Analysis of all 3 features by using V. Kavolis’ modernization theory showed that all 3 features have tendencies of modernization (individualism, rationality, universalism, historicity, humanization), which were common to Western Europe. Additional analysis showed that out of 10 features of a modern nation defined by C. Calhoun, 7 were found (Integrity of nation; Legitimation; Partaking in collective action; Direct activities; Common culture; Sense of time; Common roots). This shows that Polish and Lithuanian nations were inevitably moving towards a modern nation. Also some progressive nobles that lived into 19th century were thinking about an ethnic Lithuanian speaking modern nation. After analyzing secondary sources, four influences on the habitus of Polish-Lithuanian nobility were found: 1) Studies and travels abroad. 2) Literature of 18th Western European authors. 3) Negative experience because of Jesuit teaching. 4) Connections with intellectuals. A scheme was made according to conclusions in order to explain what influences caused the change of habitus, which in turn allowed the features that influenced the creation of Constitution of 3rd May to arise (see Priedas).
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34954
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34954
Appears in Collections:2017 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
deividas_bankus_md.pdf938.79 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

106
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

8
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.