| Abstract: | Performanso meno laukas kartu su vizualiųjų menų lauku Lietuvoje patiria itin didelę atskirtį, nes yra subordinuotas tiek meno, tiek kitų laukų atžvilgiu. Neretai performanso menas apskritai nėra laikomas meninio diskurso dalimi. Galima manyti, kad tai vyksta dėl performanso meno apibrėžimo nesklandumų. Nors sąvokos „performansas“ ir „performatyvumas“ vartojamos skirtinguose menuose, svarbu nepamiršti, kad jos taip pat plačiai diskutuojamos ir sociologijoje, filosofijoje bei kitose disciplinose. Analizuojant mokslinę literatūrą ir įvairius šaltinius, ima ryškėti šių sąvokų konceptualizavimo skirtumai ir panašumai bei jų vartojimo ypatybės. Šiame darbe siekiama išsiaiškinti, kokiais bruožais pasižymi performanso menininkių kūniškasis hexis. Remiantis P. Bourdieu teorinėmis prieigomis, pastaroji koncepcija išryškėja analizuojant santykį tarp performanso meno lauko ir šios meno srities menininkių habitus.
Tyrimo problema. Mokslinių šaltinių analizė parodo, kad performanso menas nėra tyrinėta tema ne tik Lietuvos sociologų, tačiau ir meno tyrėjų. Dėl to galima daryti klaidingą prielaidą, kad performanso menas neegzistuoja viešajame diskurse ir apie jį neverta kalbėti. Vis dėlto matoma, kad performanso menas vis labiau įsitvirtina Lietuvos meno kontekste. Pastebima, jog užsienyje yra atliekami sociologiniai performanso meno, kaip itin kūniškos meno formos, tyrimai. Lietuvoje situacija kitokia: performanso menas analizuojamas labai retai, vyrauja kitų meno sričių menininkų aprašomojo pobūdžio darbai, o ne moksliniai performanso meno tyrimai. Todėl šiuo darbu siekiama tokią situaciją pakeisti ir papildyti meno ir kūno sociologijos sričių tyrimus.
Tyrimo objektas – performanso menininkių kūniškojo hexis bruožai.
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokiais bruožais pasižymi performanso menininkių kūniškasis hexis.
Tyrimo (duomenų rinkimo ir duomenų analizės) metodai: mokslinių šaltinių analizė, pusiau struktūruoti interviu, neformalūs pokalbiai ir antrinių šaltinių analizė; kokybinė turinio (content) analizė, kuri buvo taikoma surinktai medžiagai, gautai iš pusiau struktūruotų interviu, išanalizuoti.
The field of performance art, as well as the field of visual arts, is subordinated and marginalised in Lithuania. Sometimes performance art is not even considered as part of the artistic discourse. It is possible to assume that this is happening because of some difficulties in conceptualization of performance and performance art. The definitions of performance, performativity are widely used in different arts, but it is also important to have in mind that these concepts are likewise discussed in sociology, philosophy and other disciplines. Accordingly, in view of various scientific literature and resources, there are some clear differences and similarities in definitions of these concepts. The aim of this work is to ascertain the main features of performance artist bodily hexis. This research is based on the theoretical approach of P. Bourdieu. Following the ideas of this scientist, the concept of performance artist bodily hexis is revealed in analysis of the relationship between the field of performance art and habitus of performance artist.
The main issue. Scientific analysis shows that performance art is not a popular subject in Lithuania among sociologists and researchers of art. This situation can lead to false assumptions that performance art does not exist in public discourse. Therefore, the performance art is more often seen in the context of Lithuanian art. It is possible to assume that research of performance art is very common abroad. In Lithuania the situation is slightly different: performance art is analyzed very rarely. The art predominantly is discussed by using descriptive statistics more than other scientific analysis. Therefore, the aim of this work is to change this situation and to add one more scientific research to the studies of the corporeal sociology and sociology of art.
Research focus is the bodily hexis of performance artist.
The objective of the study is to ascertain the main features of performance artist bodily hexis.
The method of the study. This qualitative study uses analysis of scientific and secondary data; semi-structured and informal interviews; qualitative content analysis. |
