Performanso meno laukas ir menininkių habitus: kūniškojo hexis bruožai

Abstract

Performanso meno laukas kartu su vizualiųjų menų lauku Lietuvoje patiria itin didelę atskirtį, nes yra subordinuotas tiek meno, tiek kitų laukų atžvilgiu. Neretai performanso menas apskritai nėra laikomas meninio diskurso dalimi. Galima manyti, kad tai vyksta dėl performanso meno apibrėžimo nesklandumų. Nors sąvokos „performansas“ ir „performatyvumas“ vartojamos skirtinguose menuose, svarbu nepamiršti, kad jos taip pat plačiai diskutuojamos ir sociologijoje, filosofijoje bei kitose disciplinose. Analizuojant mokslinę literatūrą ir įvairius šaltinius, ima ryškėti šių sąvokų konceptualizavimo skirtumai ir panašumai bei jų vartojimo ypatybės. Šiame darbe siekiama išsiaiškinti, kokiais bruožais pasižymi performanso menininkių kūniškasis hexis. Remiantis P. Bourdieu teorinėmis prieigomis, pastaroji koncepcija išryškėja analizuojant santykį tarp performanso meno lauko ir šios meno srities menininkių habitus. Tyrimo problema. Mokslinių šaltinių analizė parodo, kad performanso menas nėra tyrinėta tema ne tik Lietuvos sociologų, tačiau ir meno tyrėjų. Dėl to galima daryti klaidingą prielaidą, kad performanso menas neegzistuoja viešajame diskurse ir apie jį neverta kalbėti. Vis dėlto matoma, kad performanso menas vis labiau įsitvirtina Lietuvos meno kontekste. Pastebima, jog užsienyje yra atliekami sociologiniai performanso meno, kaip itin kūniškos meno formos, tyrimai. Lietuvoje situacija kitokia: performanso menas analizuojamas labai retai, vyrauja kitų meno sričių menininkų aprašomojo pobūdžio darbai, o ne moksliniai performanso meno tyrimai. Todėl šiuo darbu siekiama tokią situaciją pakeisti ir papildyti meno ir kūno sociologijos sričių tyrimus. Tyrimo objektas – performanso menininkių kūniškojo hexis bruožai. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokiais bruožais pasižymi performanso menininkių kūniškasis hexis. Tyrimo (duomenų rinkimo ir duomenų analizės) metodai: mokslinių šaltinių analizė, pusiau struktūruoti interviu, neformalūs pokalbiai ir antrinių šaltinių analizė; kokybinė turinio (content) analizė, kuri buvo taikoma surinktai medžiagai, gautai iš pusiau struktūruotų interviu, išanalizuoti.