Ar Lietuvoje egzistuojančios teisės normos pakankamai apibrėžia geriausių vaiko interesų sąvoką?

Šio darbo tikslas yra išnagrinėti, ar Lietuvos teisės normos pakankamai apibrėžia geriausių vaiko interesų sąvoką. Ši problema yra aktuali, nes teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teises, konkrečiai nenurodo jų interesų. Be to, Lietuvoje, priešingai nei kitose valstybėse, vaiko teisių institutas bei jo aspektai dar nėra pakankamai išnagrinėti. Vaikai yra labiausiai pažeidžiami mūsų visuomenės nariai. Jie neturi gyvenimiškos patirties ir priešingai nei suaugusieji, patys nesugeba įvertinti to, kas jiems yra geriausia. Dėl šių priežasčių vaikai yra saugomi tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų. Nors teisės aktuose yra įtvirtinta, kad vaiko interesų užtikrinimui visose situacijose yra skiriamas prioritetas, šis principas nėra detalizuotas ir formuluojamas labai abstrakčiai. Todėl yra aktualu tiek teoriškai atskleisti jo turinį ir išanalizuoti, kaip praktiškai jis turėtų būti taikomas. Pagrindiniai šio darbo uždaviniai yra atskleisti ir įvertinti vaiko interesų sampratą ir šio instituto svarbą, išanalizuoti tarptautinius dokumentus ir nacionalinius teisės aktus, kurie reglamentuoja vaikų teises bei jų užtikrinimo būdus, taip pat atskleisti, į kokius geriausius vaiko interesus yra atsižvelgiama įvaikinimo ir skyrybų atvejais Lietuvoje ir kitose pasaulio valstybėse. Išanalizavus kokie yra geriausi vaikų interesai, nustatyti ar Lietuvoje jie yra pakankamai apibrėžti ir apsaugoti įstatymų. Magistro darbe yra analizuojama Lietuvos bei užsienio teismų praktika, tarptautiniai bei nacionaliniai teisės aktai. Pasitelkus numatytus metodus, atlikus lyginamąją teisės aktų analizę, buvo siekta atsakyti į pagrindinį iškeltą klausimą: ar Lietuvos teisės normos pakankamai apibrėžia geriausių vaiko interesų sąvoką. Tam, kad atsakyti į šį klausimą, buvo atsižvelgiama ne tik į Europos Sąjungoje susiklosčiusią situaciją, bet ir JAV teisminę praktiką. Taip pat darbe yra nagrinėjamos, probleminės situacijos (skyrybų ir įvaikinimo atvejai), iš kurių galima matyti, kokius geriausius vaiko interesus išskiria teismai. Magistro darbe iškelta hipotezė pasitvirtino iš dalies. Nors Lietuvos įstatymuose yra įtvirtinti JT Vaiko teisių konvencijos straipsniuose ginami geriausių vaiko interesų principai, tačiau jie yra nepakankamai apibrėžti. Idealus variantas būtų tai, kad valstybės sukurtų geriausio vaiko interesų sąrašą, atsižvelgiant į Konvencijos normas. Tačiau tokio sąrašo kūrimas būtų itin sudėtingas, nes kiekvienas interesas taptų itin abstraktus dėl jo vienodo pritaikomumo praktikoje. Todėl siūlytina, kad teisėjai turėtų būti specialiai apmokyti spręsti šeimos bylas bei aktyviai bendradarbiauti su psichologais, kurie padėtų nustatyti, kas atitinkamoje situacijoje yra palankiau pačiam vaikui. Taip pat būtų svarbu įkurti naują instituciją arba tobulinti esamą, kuri nagrinėtų klausimus dėl atitinkamų vaikų interesų pažeidimų bei imtųsi aktyvių veiksmų. Valstybė turėtų daugiau investuoti į tokios tarnybos veiklą bei infrastruktūrą.

The aim of the present thesis is to examine if the concept of the best interests of a child is sufficiently defined by the existing Lithuanian legal norms. This problem is relevant as legal norms regulating children rights do not specify their interests. In Lithuania as opposed to other countries children rights institute and its aspects have not been sufficiently examined. Children are the most vulnerable members of our society. They do not have life experience are unable to decide what is the best for them. For these reasons, children are protected by international and national legal norms. But at present the child‘s interests are often violated, they are exploited, become victims of physical, sexual and other forms of domestic violence. It is demonstrated by law cases in courts and actual news in the media. Although the legal norms provide that the child‘s interests in all situations have to be given priority, the principle is not formulated in detail and is very abstract. That is why it is very important to reveal and analyze it theoretically and to see how it should be applied in practise. The most important international document, protecting children rights is Convention on the Rights of the Child. This document establishes the child‘s rights, but it does not contain a list of the best interests of the child. The best interests of the child should be implemented by solving problems concerning the child when parents divorce, in the adoption process and so on. These interests involve a number of criteria: the child‘s age, maturity, enviroment, experience and parents importance in a child‘s life. Courts. solving these issues and making decisions should determine which of the parents will be able to protect the child‘s interest and well-being better taking into account the child emotions, age, maturity and so on. However, it is difficult to implement when the court does not have clear and comprehensive criteria denoting, which best interests of the child should be given priority. The main objectives of this Master thesis are to expose and estimate the concept of the best interests of the child and the importance of this institute. To achieve this, national documents and national legal norms regulating children‘s rights and their enforcement techniques have to be analysed. In addition, it is necessary to determine which best interests of a child in Lithuania and other countries are taken into account when parents divorce and when a child is adopted. Having analysed this issue it is necessary to find out if the best interests of the child are sufficiently defined and protected by Lithuanian legal norms. The present paper focuses on the analysis of Lithuania and foreign case law, international and national legal norms. With the help of case law comparative analysis it was intended to answer the main question: if the concept of the best interests of a child is sufficiently defined by the existing Lithuanian legal norms. In order to answer this question, the situation in the European Union, as well as instances from the USA case law were taken in to account. The thesis also examines problematic situations (divorce and adoption cases), which demonstrate how courts distinguish the best interests of the children. The hypothesis of the Master thesis was confirmed partially. Although Lithuanian legal norms include the principles of the child‘s best interests established in the articles of the Convention on the Rights of the Child. In practise these interests are not sufficiently implements. Legal instruments chosen by the state not effective in ensuring their implementation. The ideal solution could be that the states would create the list of the best interests of the child taking into account the norms of the Convention. However, the creation of such a list would be extremely difficult, because each interest would become very abstract due to its similar applicability in practise. Therefore, is advisable that judges would be trained to deal with family matters and to actively communicate with psychologists in determining what is the best and favorable for the child in every situation. It would be also important to set up a new institution or improve the existing one which would examine the issues of the child interests and take effective and prompt actions. The state should invest more in this service and infrastucture.