| Abstract: | Ownership of intellectual property created by conscious artificial intelligence system allocation is being analysed in this master thesis. The first chapter of this thesis reviews artificial intelligence system development, distinguishes conscious artificial intelligence system that is capable of performing intellectual activity autonomously. Also, it ascertains that current regulation does not cover artificial intelligence system in relation to intellectual property law, which evokes legal uncertainty thereof. The second chapter of this work reviews patentability and copyrightability criteria, as well as requirements for acquiring the ownership of intellectual property object. The general rule for acquiring intellectual property ownership is established, that it belongs to a person who created it. Furthermore, it is determined that only patentable or copyrightable objects are eligible to be owned, otherwise they would be public domains. In order to ascertain whether intellectual property created by conscious artificial intelligence system is patentable or copyrightable, case study methodology was performed in the third chapter of this thesis. From the preceding research, it was established that an object created by conscious artificial intelligence system is eligible for intellectual property protection. The fourth chapter of this work determines who owns intellectual property created by conscious artificial intelligence system. Whereas the results from the whole analysis in this work allowed to properly designate the owner of such object thus providing appropriate solutions to obviate legal uncertainty regarding this issue. Therefore, the purpose of this thesis is achieved.
Šiame magistriniame darbe yra analizuojama intelektinės nuosavybės objekto, sukurto sąmoningo dirbtinio intelekto sistemos nuosavybės teisių paskirstymo problematika. Šis darbas yra sudarytas iš keturių dalių. Pirmojoje dalyje yra analizuojama dirbtinio intelekto vystymosi tendencijos, retrospektyva ir perspektyva, jo rūšys bei teisinis reguliavimas. Antrojoje dalyje yra apžvelgiamas intelektinės nuosavybės teisės turinys. Trečioje šio darbo dalyje yra nustatoma ir atliekama darbe naudojamą metodologija, kuri padės atsakyti į darbe keliamą probleminį klausimą. Ketvirtoje dalyje yra nustatomas sąmoningo dirbtinio intelekto sistemos sukurto intelektinės nuosavybės objekto savininkas bei pateikiami siūlymai patobulinti teisinį reguliavimą susijusį su šia problematika.
Siekiant atsakyti į darbe keliamą probleminį klausimą, pirmojoje darbo dalyje yra nagrinėjami dirbtinio intelekto sistemos veikimo principai ir galimybės. Nustatyta, jog dirbtinio intelekto sistema skirstosi į silpną ir sąmoningą. Silpno dirbtinio intelekto sistema geba tik veikti pagal programuotojo sukurtą algoritmą, tuo tarpu sąmonę turinčio dirbtinio intelekto sistema geba savarankiškai atlikti intelektualius veiksmus, juos motyvuoti, kurti naują ir originalų objektą nepriklausomai nuo žmogaus veiksmų. Taip pat, nustatyta, kad nei Berno konvencijoje, nei nacionaliniuose teisės aktuose nėra įtvirtintas dirbtinio intelekto sistemos sukurtos intelektinės nuosavybės reguliavimas, bei aptarta teisinio subjektiškumo šiai sistemai suteikimo galimybė.
Antrojoje darbo dalyje analizuojama kokie objektai yra saugomi intelektinės nuosavybės apsauga. Pažymėtina, jog intelektinė nuosavybė yra skirstoma į dvi rūšis: industrinę nuosavybę ir autorių teises. Atsižvelgiant į tai, kad šios dvi rūšys saugo skirtingus objektus, kurių apsaugai atsirasti yra taikomi skirtingi kriterijai, šių rūšių objektai ir minėti kriterijai nagrinėtini atskirtai. Siekiant šio darbo tikslo įgyvendinimo bei norint išvengti perteklinės analizės, tam, kad būtų tinkamai išanalizuoti industrinės nuosavybės apsauga saugomi objektai ir nustatytas šių objektų nuosavybės turėtojas, pakanka nagrinėti tik patentuotinus objektus. Išnagrinėjus teisės aktus bei mokslininkų darbus nustatyta, jog sukurtas išradimas gali būti patentuotinas jeigu jis: 1) naujas; 2) nėra akivaizdus tos srities specialistui; 3) praktiškai pritaikomas. Tuo tarpu, remiantis ESTT jurisprudencija Infopaq byloje, teisės aktais bei moksliniais darbais, nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkant kūrinys būtų apsaugotas autorių teisių apsauga, jog kūrinys turi būti: 1) autoriaus intelektinės veiklos vaisius; 2) išsiskiriantis iš kitų kūrinių, t. y. originalus. Taip pat, darbe yra nustatyta nuosavybės įgyjimo į intelektinės nuosavybės objektą bendra taisyklė, kad toks objektas priklauso tam, kas jį sukūrė.
Tik atitikus minėtus patentabilumo ir autorių teisių apsaugos kriterijus, objektas gali priklausyti savininkui. Priešingu atveju, šių kriterijų neatitikus, objektas laikomas viešu, bešeimininkiu domenu, kurio naudojimas nėra apribotas. Todėl prieš nustatant kam priklauso dirbtinio intelekto sistemos sukurtas intelektinės nuosavybės objektas, yra būtina nustatyti ar šios sistemos sukurtas objektas gali būti apsaugotas intelektinės nuosavybės apsauga. Svarbu paminėti, kad egzistuoja nepagrįsta taisyklė, jog tik žmogaus sukurtas objektas gali būti apsaugotas intelektinės nuosavybės apsauga. Tačiau, silpno dirbtinio intelekto sistema yra naudojama kaip sudėtingas įrankis, veikiantis pagal programuotojo parašytą algoritmą, laikant, kad programuotojas sukūrė objektą, todėl šis objektas gali būti apsaugotas intelektinės nuosavybės apsauga jeigu jis atitinka petentabilumo ar autorių teisių apsaugos kriterijus. Tuo tarpu siekiant nustatyti ar sąmonę turinčio dirbtinio intelekto sistemos sukurtas objektas gali būti saugomas intelektinės nuosavybės apsauga, kaip alternatyva šio darbo problematikai, trečioje darbo dalyje buvo pritaikyta bylų analizės metodologija.
Trečioje darbo dalyje, atlikus metodologinį tyrimą, buvo nustatyta, kad sąmoningo dirbtinio intelekto sistemai nėra taikomas aukščiau minėtas reikalavimas, kad intelektinės nuosavybės objekto kūrėjas būtų žmogus, nes ši sistema, priešingai nei metodologijoje nagrinėjamoje byloje Naruto et al v Slater buvusi beždžionė, neatlieka veiksmų atsitiktinai, o veikia tik aiškiai nusistačiusi tikslą. Be to, nei Berno konvencija, nei JAV ar Anglijos teisinis reglamentavimas nenustato minėto nepagrįsto objekto kūrėjo reikalavimo, o Garcia v. Google, Inc. byloje, nurodoma, jog intelektinės nuosavybės objekto kūrėjo pripažinimui turėtų būti suteikiama daugiau laisvumo. Akcentuotina, kad šis objekto kūrėjo reikalavimas atsirado dar nesant sukurtai dirbtinio intelekto sistemai, kai be žmogaus daugiau nebuvo gebančių intelektualiai mąstyti ir atitinkamai veikti. Todėl, sąmonę turinčio dirbtinio intelekto sistemos sukurtas intelektinės nuosavybės objektas, atitinkantis patentabilumo ir autorių teisių apsaugos kriterijus, gali būti apsaugotas intelektinės nuosavybės apsauga.
Nustačius, jog dirbtinio intelekto sistemos sukurtas intelektinės nuosavybės objektas gali būti apsaugotas intelektinės nuosavybės apsauga, gali būti nustatomas subjektas, kuriam šis objektas priklauso. Ketvirtoje darbo dalyje nustatyta, kad intelektinės nuosavybės objektas, sukurtas silpno dirbtinio intelekto sistemos priklauso šios sistemos programuotojui arba naudotojui, priklausomai kurio veiksmai lėmė, kad šis objektas buvo sugeneruotas. Tuo tarpu, kalbant apie sąmoningo dirbtinio intelekto sistemą, atsižvelgiant į tokios sistemos gebėjimą veikti autonomiškai bei į minėtą intelektinės nuosavybės įgyjimo bendrąją taisyklę, tokios sistemos sukurtas objektas negali priklausyti nei šios sistemos programuotojui, nei savininkui, o priklausytų pačiai sistemai, tačiau nesant sistemos teisinio subjektiškumo, pastaroji negali būti nuosavybės teisės subjektu. Atlikta analizė parodė, jog nesant subjektų, galinčių įgyti nuosavybės teisę į sąmoningo dirbtinio intelekto sukurtą intelektinės nuosavybės objektą, toks objektas laikomas bešeimininkiu, kas lemia, jog jo naudojimasis nėra apribotas.
Pabrėžtina, jog dabartinis teisinis reguliavimas neužtikrina intelektinės nuosavybės teisės suteikiamos paskatos intelektinės nuosavybės kūrėjui. Todėl, šiuo atveju, yra rekomenduotina sąmoningo dirbtinio intelekto sistemai suteikti teisinį subjektiškumą. Tokiu būdu būtų užtikrinama minėta paskata tokios sistemos kūrėjams, kurie toliau vystytų technologijas, o tai būtų ir netiesioginė paskata mokslui bei visai visuomenei. Taip pat, siekiant sumažinti teisinį neapibrėžtumą dėl aukščiau minėtų priežasčių, yra rekomenduotina pašalinti nepagrįstą reikalavimą, kad intelektinės nuosavybės kūrėjas būtų žmogus. Galiausiai, iki kol bus sukurtas sąmoningo dirbtinio intelekto sistemos teisinis subjektiškumas, yra rekomenduotina sukurti teisinį pagrindą, kad tokios sistemos sukurtas intelektinės nuosavybės objektas priklausytų šios sistemos savininkui, nes tokiu būdu būtų užtikrinama minėta intelektinės nuosavybės suteikiama paskata ne tik šios sistemos savininkui, bet ir sistemos programuotojui, bei visai visuomenei. |
