| Abstract: | Pritariant požiūriui jog socialinė tikrovė yra realybė, kuri turi galimybę kisti, pasaulis gali būti pertvarkytas ir rekonstruotas. Mintį apie socialinį konstravimą puikiai iliustruoja autorių Berger, Luckmann (1999) teiginys, jog tikrovė yra socialinis konstruktas. Mažeikienė (2011), remdamasi socialinio konstravimo teorija, rašo, kad socialinę asmenų tarpusavio santykių tikrovę galima rekonstruoti – sukurti nauju, inovatyviu būdu.
Biografinio tyrimo metodu ištirtas socialinio darbo priklausomybių reabilitacijos centre atvejis ir atskleista, kaip buvusiems įkalinimo įstaigose vyrams, taikant ilgalaikę reabilitacijos nuo priklausomybių programą, pagalbos proceso metu rekonstruojamas programos dalyvio vyriškumo identitetas.
Tyrimo tikslas – taikant biografinį tyrimą per socialinio darbo priklausomybių reabilitacijos centre atvejį atskleisti vyrų, buvusių įkalinimo įstaigose, vyriškumo identiteto rekonstravimą.
Tyrimo uždaviniai:
1. Atskleisti, kaip tyrimo dalyviai, reflektuodami praeitį ir dabartį, rekonstruoja vyriškumo identitetą.
2. Atskleisti, kaip tyrimo dalyviai rekonstruoja kalėjimo ir priklausomybių vyriškumo identiteto patirtis šeimoje.
3. Atskleisti, kaip reflektuodami tyrimo dalyviai vertina reabilitacijos centro pagalbos programų ir socialinių darbuotojų vaidmenį jų vyriškumo identiteto projektavimui ateityje.
Tyrimo metodai. Vyrų, buvusių įkalinimo įstaigose, vyriškumo identiteto rekonstravimas: socialinio darbo priklausomybių centre atvejis, atskleistas naudojant kokybinį tyrimą. Tyrimo duomenims surinkti pasirinktas biografinis metodas.
Tyrimo dalyviai. Vyrai, buvę įkalinimo įstaigose, savo vyriškumo identitetą rekonstruojantys priklausomybių reabilitacijos centre. Biografiniu metodu tirti 5 vyrai nuo 33 iki 50 metų amžiaus, turintys daugiau nei 5 metus įkalinimo ir daugiau nei 5 metus priklausomybės nuo narkotinių medžiagų patirties, savo vyriškumo identitetą rekonstruojantys priklausomybių reabilitacijos centre.
Tyrimo rezultatai. Kokybinio tyrimo metu atskleistas socialinio darbo priklausomybių ligų reabilitacijos centre atvejis, kaip buvę įkalinimo įstaigose ir priklausomi nuo narkotikų vyrai rekonstruoja savo vyriškumo identitetą. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad, padedami socialinių darbuotojų, tyrimo dalyviai, reflektuodami praeitį ir dabartį bei projektuodami ateitį, turi galimybių rekonstruoti vyriškumo identitetą. Vaikystėje nesuformuotas saugaus prisirišimo jausmas, o vėliau ir neteisingi įsitikinimai turėjo įtaką tyrimo dalyvių narkotinių medžiagų vartojimui, o vėliau ir polinkiui nusikalsti. Vyrai, reflektuodami savo gyvenimo patirtis, keičia požiūrį į šeimą, atranda jos vertingumą individo gyvenimui, kuriasi teigiamą šeimos modelį ir prisiima savo harmoningos šeimos aktyvaus kūrėjo vaidmenį. Biografinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad narkotinių medžiagų vartojimo ir įkalinimo metu sukonstruotam „subkultūriniam“ vyriškumui yra alternatyva – per priklausomybių reabilitacijos centre vykdomą pagalbos programą, padedant socialiniam darbuotojui, rekonstruoti vyriškumo identitetą. Tyrimo dalyviai palankiai vertina reabilitacijos centro pagalbos programų ir socialinių darbuotojų vaidmenį jų vyriškumo identiteto projektavimui ateityje.
Pateikta rekomendacijų socialinio darbo studentams, praktikams, politikams, žiniasklaidos atstovams.
If one does agree with the attitude that the social reality is a changing reality, the reorganization and reconstruction of the world is a possible thing. The essential idea of social construction is reflected by the following statement: “reality is socially constructed” (Berger, Luckmann, 1999). Prof. Dr. N. Mažeikienė (2011) claims that from the viewpoint of the social construction theory, the social reality of the relationship between the groups of people may be reconstructed, i.e. recreated in an innovative manner.
In the paper the author analyses, using a method of biographical analysis, the case of social work at the addiction rehabilitation centre and reveals how masculine identity of the participant of the programme is reconstructed for the former male convicts during the help programme with the help of long-term addiction rehabilitation.
The goal of the research – to reveal the reconstruction of masculine identity of the former male convicts through the case of social work at an addiction rehabilitation centre by using a biographical analysis.
The tasks of the research:
1. To reveal how the respondents reconstruct their masculine identity by reflecting their past and future.
2. To reveal how the respondents reconstruct their prison and addiction masculine identity in their families.
3. To reveal how the respondents reconstruct their masculine identity in the future during the programme of the addiction rehabilitation centre.
The research methods. Reconstruction of masculine identity of former male convicts: the case of social work at an addiction rehabilitation centre, was revealed using a qualitative analysis. A biographical analysis was chosen to collect the data for the research.
The respondents. The former male convicts who reconstruct their masculine identity at the addiction rehabilitation centre. 5 men, whose age is from 33 to 50 and who have more than 5 years of conviction and narcotic addiction experience and are now reconstructing their masculine identity at the addiction rehabilitation centre were subject to biographical analysis.
The results of the research. The quality analysis revealed the case of social work at the addiction rehabilitation centre, when former male convicts reconstruct their masculine identity. The results obtained suggest that the reflection of their past, present and future, with the help of a social worker, enable the respondents to reconstruct their masculine identity. A feeling of safe devotion that failed to form in their parents’ families and false convictions affected the men’s decision to start using narcotic substance and commit crimes. The results of the research revealed that there is an alternative for the prison “sub-cultural” masculinity – the men’s masculine identity is being reconstructed during the programme carried out by the addiction rehabilitation centre. The author presents recommendation for the students of social work, practitioners, politicians and media representatives. |
