Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34889
Full metadata record
DC FieldValueLanguage
dc.contributorVytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedralt_LT
dc.contributor.advisorRingailienė, Teresė-
dc.contributor.authorGiačaitė, Rita-
dc.date.accessioned2017-06-14T06:24:29Z-
dc.date.available2017-06-14T06:24:29Z-
dc.date.issued2017-05-23-
dc.identifier.urihttps://eltalpykla.vdu.lt/1/34889-
dc.identifier.urihttps://hdl.handle.net/20.500.12259/34889-
dc.description.abstractThe term popular science is usually referred to the presentation of the scientific content and developments to the general audience outside the academic community. Therefore, popular scientific discourse can be treated as a tool shaping the lay society‘s view towards science and academic research. In order to provide popular scientific texts to the non-specialist audience in a clear and understandable manner, the authors often use various explanation strategies. Moreover, in order to engage the reader and make the scientific content interesting, the authors of popular scientific texts use reader engagement strategies and also include non-verbal elements such as photos, various other illustrations or videos. The aim of this thesis is to analyse and compare the selected popular scientific articles in the fields of medicine and environment, applying multimodal discourse analysis. The data for this research has been collected from 84 English popular scientific articles (42 articles in the field of medicine and 42 articles in the field of environment). The articles have been collected from 7 different popular science websites: Popular Science, How Stuff Works, Scientific American, Science News, Science Daily, New Scientist and Live Science. In the theoretical part of this thesis the term multimodal discourse analysis has been defined and the main features of this approach have been discussed, based on the academic works of the initiators of multimodality, Kress and van Leeuween, and scientific articles by other scholars. Furthermore, in the theoretical chapter the main characteristics of popular scientific discourse have been discussed in comparison to academic discourse. As the most important theoretical material for this part of thesis, scientific works by the leading researcher in the academic discourse, Hyland, have been used. In the present paper both non-verbal and verbal elements of popular scientific articles have been investigated. The most dominant features of illustrations found in the articles and their functions have been discussed. In the analysis of the verbal mode, writer-oriented features of interaction and reader-oriented features of interaction are given special focus.en_US
dc.description.abstractMokslo populiarinimo sąvoka dažniausiai apibrėžiama kaip mokslinio turinio pristatymas plačiajai auditorijai už akademinės bendruomenės ribų. Todėl, mokslo populiarinimo diskursas tampa svarbia priemone, formuojančia visuomenės sampratą ir požiūrį į mokslą. Tam, kad mokslo populiarinimo tekstai būtų sėkmingai suprasti ne specialistų auditorijos, jų autoriai naudoja įvairias paaiškinimo strategijas. Taip pat, tam, kad mokslo populiarinimo diskursas būtų įdomus ir įtraukiantis potencialų skaitytoją, autoriai dažnai renkasi skaitytojų sudominimo strategijas bei netekstinius elementus, tokius kaip fotografijos, įvairios iliustracijos ar video filmukai. Šio darbo tikslas yra taikant multimodaliąją diskurso analizę išanalizuoti pasirinktus mokslo populiarinimo straipsnius susijusius su medicina bei aplinka. Duomenys šiam magistro darbui buvo surinkti iš 84 mokslo populiarinimo straipsnių (42 iš medicinos ir 42 iš aplinkos srities), iš 7 skirtingų mokslo populiarinimo tinklalapių: Popular Science, How Stuff Works, Scientific American, Science News, Science Daily, New Scientist ir Live Science. Teorinėje šio darbo dalyje buvo apibrėţta multimodaliosios diskurso analizės sąvoka ir aptarti pagrindiniai šio metodo bruožai, remiantis multimodalumo teorijos pradininkų Kresso ir van Leeuweno, bei kitų akademikų moksliniais darbais. Taip pat, teorinėje darbo dalyje buvo aptarti ir pagrindiniai mokslo populiarinimo diskurso bruožai lyginant jį su akademiniu diskursu. Kaip svarbiausi šaltiniai šiai teorijos daliai buvo naudojami akademinio diskurso tyrimų srityje pasižymėjusio mokslininko Hylando darbai. Šiame darbe buvo analizuoti tiek tekstiniai, tiek netekstiniai mokslo populiarinimo straipsnių elementai. Buvo aptarti ryškiausi iliustracijų rastų mokslo populiarinimo straipsniuose bruožai bei aptartos jų funkcijos. Analizuojant tekstinius elementus ypatingas dėmesys buvo skiriamas autoriaus pozicijos mokslo populiarinimo straipsniuose analizei bei skaitytojo sudominimo strategijų naudojimui.lt_LT
dc.language.isoenen_US
dc.rightsSutarties data 2017-05-15, nr. 34889, prieinamas tik VDU intranete iki 2022-06-20lt_LT
dc.subjectMultimodal analysisen_US
dc.subjectPopular scientific discourseen_US
dc.subjectMedicineen_US
dc.subjectEnvironmenten_US
dc.subjectMultimodalioji analizėlt_LT
dc.subjectMokslo populiarinimo diskursaslt_LT
dc.subjectMedicinalt_LT
dc.subjectAplinkalt_LT
dc.subject.otherIstorija ir archeologija / History and archaeology (H005)-
dc.titlePopular scientific discourse in the fields of medicine and environment: a multimodal analysisen_US
dc.title.alternativeMokslo populiarinimo diskursas, susijęs su medicina ir aplinka: multimodalioji analizėlt_LT
dc.typemaster thesis-
item.fulltextWith Fulltext-
item.grantfulltextrestricted-
crisitem.author.deptAnglų kalbos skyrius-
Appears in Collections:2017 m. (HMF mag.)
Files in This Item:
rita_giacaite_md.pdf1.54 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show simple item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

53
checked on Dec 5, 2021

Download(s)

17
checked on Dec 5, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.