Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34887
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Filologija / Philology
Author(s): Gailiūnaitė, Milda
Title: Translators' (in)visibility: a genre analysis of translators' prefaces
Other Title: Vertėjo (ne)matomumas: vertėjo pratarmės žanro analizė
Extent: 101 p.
Date: 23-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedra
Keywords: Translators' (in)visibility;Translators' preface;Genre analysis;Authorial stance;Vertėjo (ne)matomumas;Vertėjo pratarmė;Žanro analizė;Autoriaus pozicija
Abstract: This thesis analyses translator’s (in)visibility which refers to translator’s status in society and evaluation of translations. The aim of the paper is to examine general translator’s visibility in Lithuania, genre and register features of translators’ prefaces and compare Lithuanian and English prefaces. The theoretical part discusses the concept and features of the term “translator’s (in)visibility” coined by Venuti (1997). Translators’ role in other countries is overviewed and especially translators’ status in Lithuania. Furthermore, approaches to genre and register perspectives are introduced by Biber and Conrad (2009) and Jones (2012) and used as guidelines for the genre and register analysis of translators' prefaces. The main features of translators’ prefaces as a genre are pointed out. Additionally, authorial stance as one of the main register characteristics of prefaces is explained and analysed in more detail. The specific elements of authorial stance are presented by Hyland (2005) and Lancaster (2014). The analytical part focuses on two major aspects: the general visibility of translators in Lithuania and analysis of translators’ prefaces. Firstly, 60 translated books published in 2014 are examined according to the references to translators. Secondly, 45 Lithuanian and 45 English translators’ prefaces are looked at according to genre and register features. Examples are described and compared according to format, genre moves, functions and elements of authorial stance. It may be noted, that analysis reveals that Lithuanian translators are arguably invisible in published translations as they are not named at the cover of books or are excluded in advertisements. Moreover, Lithuanian translators tend to be more invisible in their prefaces than English translators. They focus on the author and provide little of their own evaluation and explicit explanations on translation issues. However, English translators focus on the translation process and subjective analysis. The analysis also demonstrates that the basic format of prefaces is beginning with a title and ending with a signature. Furthermore, register analysis shows that authorial stance is most often adopted through the usage of self-mentions, hedges and boosters, whereas attitude makers are found the least in analyzed Lithuanian and English translators' prefaces.
Šiame magistro darbe analizuojamas vertėjo (ne)matomumas, kuris atskleidžia vertėjo padėtį visuomenėje ir vertimų įvertinimą. Šio tyrimo tikslas yra ištirti bendrą vertėjo matomumą Lietuvoje, vertėjo pratarmės žanro ir registro požymius ir palyginti lietuviškas bei angliškas vertėjo pratarmes. Teorinėje darbo dalyje yra aptariama Venuti (1997) sudaryta „vertėjo (ne)matomumo“ sąvoka ir jos požymiai. Taip pat apibendrinamas vertėjo vaidmuo kitose šalyse, ypač vertėjo padėtis Lietuvoje. Be to, šioje darbo dalyje apžvelgiami Biber ir Conrad (2009) bei Jones (2012) pasiūlyti žanro ir registro analizės principai, kurie yra naudojami kaip gairės vertėjo pratarmės praktinei analizei. Pabrėžiami pagrindiniai vertėjo pratarmės žanro požymiai, taip pat detaliau paaiškinama ir analizuojama autoriaus pozicijos raiška, kaip vienas iš pagrindinių pratarmės bruožų. Autoriaus pozicijos raiškos priemonės, pasiūlytos Hyland (2005) ir Lancaster (2014), nagrinėjamos praktinėje analizėje. Praktinėje darbo dalyje yra analizuojami du pagrindiniai aspektai - bendras vertėjo matomumas Lietuvoje ir vertėjo pratarmė. 60 verstinių knygų, išleistų 2014 metais, yra nagrinėjamos pagal knygose pateiktą informaciją apie vertėją. Taip pat analizuojami žanro ir registro bruožai 45-iose lietuviškose ir 45-iose angliškose vertėjo pratarmėse. Pavyzdžiai aptariami ir lyginami pagal formatą, žanro požymius, funkcijas ir autoriaus pozicijos raiškos priemones. Analizė atskleidžia, jog vertėjai yra sąlyginai nematomi Lietuvoje išleistose verstinėse knygose, nes jie nėra minimi knygos viršeliuose ir yra neįtraukiami į knygos reklamą. Taip pat lietuvių vertėjai linkę būti mažiau matomi pratarmėse nei anglų vertėjai. Daugiausiai dėmesio pratarmėse lietuviai skiria rašytojui, pateikia mažai teksto vertinimo ir tikslių problemų, iškilusių verčiant tekstą, paaiškinimų. Tačiau anglų vertėjai plačiausiai apibūdina vertimo procesą ir pateikia subjektyvią teksto analizę. Tyrimas rodo, kad pavadinimas teksto pradžioje ir parašas pabaigoje – pagrindinis pratarmės formatas. Be to, registro analizė įrodo, kad autoriaus pozicija dažniausiai yra atskleidžiama vartojant asmeninius įvardžius, apsidraudimo ir stiprinimo priemones, o požiūrio raiškos priemonės yra vartojamos mažiausiai išanalizuotose lietuviškose ir angliškose vertėjo pratarmėse.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34887
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34887
Appears in Collections:2017 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
milda_gailiunaite_md.pdf1.07 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

82
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

34
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.