Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34856
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Filosofija / Philosophy
Author(s): Kraujūnienė, Asta
Title: Socialinės lyties filosofijos vaidmuo viduriniojo ugdymo strategijose
Other Title: Philosophy of gender construction in strategies for secondary education
Extent: 62 p.
Date: 23-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Filosofijos ir socialinės kritikos katedra
Keywords: Lytiškumas;Tapatybė;Švietimas;Galia;Socialinis konstravimas;Sexuality;Identity;Education;Power;Social construction
Abstract: Šiame darbe siekiu išanalizuoti lytiškumo sampratą, kuri (ne)formuojama Lietuvos ugdymo institucijose. Darbo tikslas – išryškinti socialinės filosofijos vaidmenį Lietuvos viduriniojo ugdymo strategijose. Šio tikslo siekiama atskleidžiant esamą lytinio ugdymo situaciją bei kritiškai pažvelgiant į ketinimus ir siekius tų, kurie stovi galios pozicijoje ir primeta mums savo ideologija grįstą pasaulėžiūrą. Esama situacija aptariama Michelio Foucault ir Judith Butler idėjų kontekste. Rašyti šia tema paskatino viešojoje erdvėje vykusios diskusijos, kaip turėtų būti kuriama lytiškumo kultūra Lietuvos ugdymo institucijose bei 2017 metais Švietimo ministerijos patvirtinta nauja kompromisinė Sveikatos, lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa, kurios turinys atskleidžia esamą galios dispozityvą. Taip pat asmeninė etikos mokytojos patirtis itin gabius vaikus ugdančioje gimnazijoje. Pokalbiai su mokiniais – svarbi šio tyrimo dalis, padėjusi atskleisti galios santykius ir biopolitikos strategijas. Socialinės lyties filosofija kalba apie kultūrinę biologinės lyties interpretaciją ir teigia, jog socialinė lytis yra kultūrinis konstruktas. Minėtai filosofijai rūpi šio konstravimo mechanizmai. Plačiajai visuomenei ji labiau žinoma kaip gender (angl. sex – biologinė lytis, gender – socialinė lytis) teorija. Ši filosofija plėtojama per feminizmo teorijas ir prieštaringai priimama skirtingų pasaulėžiūrų žmonių - ypač nepriimtina daliai katalikiškos visuomenės, turinčios galios pozicijas švietimo sistemoje ir ne tik. Šį susidūrimą tarp sekuliaraus ir religinio frontų bei neįvardijamų galios mechanizmų taip pat ketinu aptarti pasitelkusi Foucault biopolitikos sampratą. Darbui svarbus lytiškumo diskursas apžvelgiamas ir per Foucault pasakojamą seksualumo istoriją. Ši apžvalga būtina kaip įrodymas, kaip svarbu individui pažinti savąjį seksualumą, nes tik per ryšį su savimi gali rastis etinis subjektas. Iš pokalbių su mokiniais matyti, jog ugdymo institucijose ryšio su savimi formavimui per lytiškumo klausimus skiriama apgailėtinai mažai dėmesio – dažniausiai tai tabu tema. Socialinės lyties filosofija šiame darbe pristatoma per Judith Butler tekstų tyrinėjimą. Ši postfeminizmo teoretikė savo knygoje „Vargas dėl lyties: feminizmas ir tapatybės subversija“ kvestionuoja privalomąją tvarką, kurioje biologinė lytis turi sutapti su socialine lytimi. Jos kvietimas galėti apmąstyti ir taip vadinamąsias mažumų praktikas yra kvietimas susitikti Kitą nesistengiant jo paversti tokiu pačiu. Per Butler žvilgsnį aptariu ir Simone‘os de Beauvoir bei Monique Wittig pozicijas socialinio konstravimo klausimais. Smurtinio normalizavimo demaskavimas skatina užklausti apie galimybę keisti šią situaciją: ar ugdymo institucijos gali būti vieta, kurioje bent jau kritiškai tai apmąstysime.
My highest intention for this paper is to analyse the definition of sexuality (not) formed in the Lithuanian education institutions. Main objective – to emphasize on the role of social philosophy in Lithuanian middle education strategies. This objective is achieved by inspecting current sexual education situation and the intentions of those in power who impose their ideology based views upon others. Current situation is discussed parallel with Michel Foucault and Judith Butler ideas. Two dire matters that encouraged me to cover this topic being public discussions on how sexual education in Lithuanian schools should be formed and Ministry of Education’s signed Health, Sexual education, Family preparation program which brings forth the power dispositive. As well as personal experience of working as a teacher in a gymnasium of gifted students. Discussions with students, a substantial part of this research, helped a great deal in unveiling relations of power and geopolitical strategies. Philosophy of the gender covers the cultural interpretation of the sex and states that a gender is a cultural construct. Construction mechanisms are highly important to mentioned philosophy. To the general public it is known as gender theory. This philosophy is developed through feminism theories and controversially accepted by people of different views – especially by a part of catholic population, which has power and influence over the education system and elsewhere. I am intending to discuss this clash between secular and religious fronts, unmentioned power mechanisms by using Foucault’s biopolitical conception. Highly relevant to the topic gender discourse is reviewed parallel with Foucault’s history of sexuality. This review is vital as proof, how important it is for an individual to get to know his sexuality, because only through connection with inner yourself ,one can discover an ethical subject in oneself. From open discussions with students it is clear that disgracefully inadequate amount of attention is given to formation of connection with oneself through gender related questions – it is still a taboo topic. Gender philosophy is presented through analysation of Judith Butler works. This post-feminist theorist questions enforced order in which sex much match the gender in her book “Gender Trouble: Feminism and the Subversion of the Identity”. Her invitation to think over minority practices is an invitation to meet the other with forcing them to conform to norms. I also discuss theories of Simone de Beauvoir and Monique Wittig on social construction alongside Butler’s. Bringing damaging normalisation out into the light promotes change in this matter: can educational institutions be a place in which we can rationally discuss these matters.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34856
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34856
Appears in Collections:2017 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
asta_kraujuniene_md.pdf799.29 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

92
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

6
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.