| Abstract: | Šiuo metu Lietuva itin sparčiai juda institucinės globos pertvarkos – perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų link. Žiniasklaidoje daug kalbama apie institucijose gyvenančių globotinių perkėlimą į butus, į artimesnę šeimai aplinką. Šioje pertvarkoje svarbiausi yra patys vaikų globos namų gyventojai – vaikai, jų individualūs poreikiai. Šiuo darbu norima atskleisti, kiek patys institucinės pertvarkos dalyviai, paaugliai, gyvenantys vaikų globos namuose, dalyvavo pertvarkant X vaikų globos namus. Lietuvoje toks tyrimas dar nebuvo atliktas, norint atskleisti globotinių dalyvavimą institucinės globos pertvarkoje, todėl labai svarbu gilintis į paties globojamo vaiko dalyvavimo patirtis, siekiant kokybiškesnio institucinės globos pertvarkos proceso.
Tyrimo klausimas – kaip ir kiek buvo įtraukti paaugliai, gyvenantys X vaikų globos namuose, į šių namų pertvarką? Tyrimo tikslas – atskleisti paauglių, gyvenančių X vaikų globos namuose, dalyvavimą pertvarkant šiuos vaikų globos namus.
Tyrimo uždaviniai: 1. Apibendrinti informacijos kokybę ir pakankamumą vaikų dalyvavimui, persikeliant į butus. 2. Atskleisti paauglių jausmus ir lūkesčius persikeliant į butus. 3. Aprašyti globojamų paauglių dalyvavimo patirtis išsikėlus į butus.
Tyrimo metodai. Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis tyrimas. Remtasi interpretuojamąja-konstruktyvistine ontologija ir subjektyvistine-interpretuojamąja epistemologija. Kokybiniam tyrimui taikytas pusiau struktūruotas interviu, pasirinkta kokybinio turinio (content) analizė. Dalyvavo 11 globotinių paauglių – 5 berniukai ir 6 mergaitės nuo 12 iki 17 metų, kurie gyvena jau išskaidytuose vaikų globos namų padaliniuose, šešiuose butuose.
Tyrimo rezultatai. Tyrimo metu atsiskleidė, kad paauglių dalyvavimas pertvarkant institucinę globą buvo labai skirtingas. Daugelis globotinių nedalyvavo tokiuose pertvarkos procesuose kaip gyvenamosios vietos parinkimas, kartu gyvenančių globotinių ar kartu dirbančių darbuotojų parinkimas, negalėjo daryti įtakos įrengiant butą ar savo kambarį, jiems netgi kilo abejonių, ar šiuo metu galėtų ką nors keisti pagal savo norus šiuose butuose. Pagrindinės to priežastys yra per mažas informacijos kiekis prieš pertvarką, santykiai su darbuotojais, besikeičiantys darbuotojai, globotinių amžius. Tačiau buvo ir tokių globotinių, kurie džiaugsmingai prisimena visą pertvarkos procesą dėl galimybės dalyvauti jiems svarbių sprendimų procesuose.
Currently, Lithuania is rapidly heading towards the institutional care reform: we are facing the transition from institutional care to the services provided in a family and community setting. The mass media often speculates regarding the transfer of foster children living in institutions to houses and family surroundings resembling environment. The most important part of this reform is the residential home inhabitants themselves – the children and their individual needs. This work is intended to reveal how the participants of the institutional reform – the teenagers living in the residential homes, have participated in reforming the X children home. No research has been conducted to reveal the participation of foster children in institutional care reform in Lithuania up to this point, therefore, it is significantly important to delve into the sheltered child’s participation experience, in order to achieve a better quality of institutional care transformation process.
The question of the research is – How and to what extent have the teenagers, living in X children care home, were involved in that home reform? The objective of the research is to reveal the participation of children, living in X residential home, in the reform of their home.
Research tasks: 1. To summarize the quality and sufficiency of information regarding the participation of children in moving to residential apartments. 2. Reveal their feelings and expectations regarding this process. 3. Describe their participation experience in the process of changing the placement. In order to achieve the objective of the research, a qualitative research method has been applied. The research has been based upon the constructivist ontology and the subjectivist – interpreted epistemology. A semi-structured interview has been used for the qualitative analysis, a qualitative content analysis has been also used. 11 (eleven) warded children have been interviewed, 5 boys and 6 girls aged 12 to 17 years old, who are living in the branches of already fragmented child care home units in six apartments.
During the research it has been revealed that the participation of teenagers in reforming the institutional ward has been very different. Most of the fostered children did not take part in such reformation processes as choosing their future residence place, foster children they will live together or social workers they will be working with. Children did not have the possibility to influence the installations in the apartment or their own room, and even now, they are in doubt that they could change anything in the apartments according to their wishes. The main reason for this is the lack of information prior to the reformation, the personal connections to the social workers, and the constant change of these workers and the age of the fostered children. However, there were fostered children, who remember the whole reformation process with joy because of the possibility to take part in the decisions, which are important to them. |
