Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34844
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Filologija / Philology
Author(s): Krauleidis, Astijus
Title: Vizualumo raiška Alfonso Andriuškevičiaus ir Tomo Venclovos poezijoje
Other Title: Visual Expression in Alfonsas Andriuškevičius‘ and Tomas Venclova‘s Poetry
Extent: 78 p.
Date: 15-May-2017
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Lituanistikos katedra
Keywords: Vizualumo raiška;Semiotika;Poezija;Figūratyvumas;Plastiškumas;Visual expression;Semiotics;Poetry;Figurativity;Plasticity
Abstract: Magistro darbe analizuojama vizualumo raiška Alfonso Andriuškevičiaus ir Tomo Venclovos kūryboje. Autoriai linkę pasitelkti vaizdinį principą kaip poetinės raiškos pagrindą. Tyrimui pasirenkami eilėraščių rinkiniai – A. Andriuškevičiaus „Beveik visi eilėraščiai“ (2015) ir T. Venclovos „Visi eilėraščiai“ (2010). Teorinėje darbo dalyje pristatoma vizualinės semiotikos samprata, kurią pagrindžia Algirdo Juliaus Greimo semiotika, išskirdama figūratyvumą ir plastiškumą. Ši teorinė prieiga skatina atkreipti dėmesį į chromatinius ir eidetinius ryšius, susikoncentruoti į poetinę vizualiųjų objektų transkripciją. Tyrime parodomas vizualumo sampratos daugiareikšmiškumas ir skirtingos apibrėžtys, nurodančios į vaizduotę, vizualiuosius objektus ir subjekto sąmonę, taip pat derinamas fenomenologinis požiūris ir dekonstrukcijos filosofija. Tyrime svarbu išryškinti skirtingas teorines paradigmas, kurios svarbios eilėraščių analizei. Pastebėta, kad autorių kūryboje ryškus figūratyvinis vizualumas, nurodantis į skirtingus poetinės vaizduotės dėmenis. Galima išskirti, kad A. Andriuškevičius peizažą traktuoja kaip neatsiejamą nuo gamtos, o T. Venclova nurodo į miestovaizdžio semantiką, kurioje koreliuoja skirtingos įtampos. Pasaulėvaizdis dažniausiai įvaizdinamas per skirtingus vizualiuosius objektus, kuriuos autoriai reflektuoja skirtingai. Įdomi autorių vizualumo strategijos jungtis – veidrodis. Remiamasi vizualiaisiais objektais, kurių materija akcentuoja įtampas (vanduo ir skydas). Taip pat abiem autoriams svarbu žvilgsnio semantika: A. Andriuškevičiaus kūryboje nuo savęs pereinama į kitą, o T. Venclovos eilėraščiuose per pasaulį reflektuojamas aš. Plastinis matmuo pabrėžia chromatinių, eidetinių ir topologinių paradigmų svarbą, nurodo į virtualios esaties (ne)apibrėžtumą. A. Andriuškevičius spalvos reikšmę traktuoja kaip simbolinę, o T. Venclova ją dekonstruoja tekste. Virtualios esaties paradigma autorių kūryboje leidžia išryškinti erdvės semantiką, objektų tarpusavio ryšius, opozicijas: šiapus ir anapus, kairė ir dešinė, vertikalė ir horizontalė. Darbas atskleidė, kad A. Andriuškevičiaus ir T. Venclovos eilėraščiuose vizualumas reikšmingas, nes išryškina autorių kūrybinę savimonę, pabrėžia poetinės vaizduotės specifiką.
The MA thesis deals with expression of visuality in oeuvre by A. Andriuškevičius and T. Venclova. The authors tend to choose visual principle as the basis for poetic expression. The research focuses on two poetry collections, i.e. A. Andriuškevičius’s “Almost All Poems” („Beveik visi eilėraščiai“) (2015) and T. Venclova’s “All Poems” („Visi eilėraščiai“) (2010). Theoretical part of the MA paper presents the notion of visual semiotics, which is based on A. J. Greimas’s semiotics, with special attention to figurativity and plasticity. Theoretical underpinnings call the reader’s attention to chromatic and eidetic relations and suggest concentrating poetic transcription of visual objects. The research reveals polysemantic nature and different definitions of visuality conception which refer to imagination, visual objects, the consciousness of the subject and harmonization of the phenomenological approach and the philosophy of deconstruction. In the research it is important to highlight distinct theoretical paradigms which are crucial for the analysis of poems. It was noticed that figurative visuality which signals various components of poetic imagination is evident in the poems of the writers. A. Andriuškevičius treats landscape as inseparable from the nature, and T. Venclova points at cityscape semantics where different tensions correlate. The worldview is usually visualized through different visual objects upon which the authors reflect in different ways. The mirror is a peculiar linkage between the two authors’ strategy of visuality. Both authors rely on visual objects the essence of which is to create tensions (water and shield). They also put value on semiotics of the point of view direction: the direction shifted from oneself towards another is common for A. Andriuškevičius’s world, and in T. Venclova’s poems oneself is reflected through the world. Plasticity highlights the importance of chromatic, eidetic and topological paradigms, and refers to (in)definiteness of virtual being. A. Andriuškevičius considers colour meaning as symbolic, and T. Venclova deconstructs it in the text. The paradigm of virtual being in the authors’ works allows us to spotlight semantics of space, interrelations of objects, and oppositions such as here and beyond, left and right, vertical and horizontal. The MA thesis revealed that in poems by A. Andriuškevičius and T. Venclova visulaity is important inasmuch it highlights the authors’ creative self-awareness and emphasizes specific character of poetic vision.
Internet: https://eltalpykla.vdu.lt/1/34844
https://hdl.handle.net/20.500.12259/34844
Appears in Collections:2017 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

100
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

156
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.