Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/34842
Full metadata record
DC FieldValueLanguage
dc.contributorVytauto Didžiojo universitetas. Teisės fakultetaslt_LT
dc.contributor.advisorBerkmanas, Tomas
dc.contributor.authorPetrulytė, Emilija
dc.date.accessioned2017-06-13T09:32:17Z
dc.date.available2017-06-13T09:32:17Z
dc.date.issued2017-06-02
dc.identifier.urihttps://eltalpykla.vdu.lt/1/34842
dc.identifier.urihttps://hdl.handle.net/20.500.12259/34842-
dc.description.abstractTechnologijų pranašai skelbia naująjį amžių, mėgindami socialines tendencijas ir organizaciją paaiškinti paviršutiniškai suprantama kompiuterių ir DNR logika. Pomodernioji kultūra ir teorija su pasimėgavimu skelbia istorijos ir tam tikru mastu proto pabaigą, štai čia ir kyla didžioji pomoderniosios kultūros problematika dėl sparčios technologijų raidos ir žmogaus proto. Ar tai ką sukuria žmogaus protas technologijų pagalba vėliau gali būti naudojama vietoje žmogaus proto, t.y. žmogaus protas arba šio žodžio atitikmuo intelektas laikui bėgant taps nebereikalingas ir technologijų pagalba dirbtinis intelektas pilnai funkcionuos kaip žmogaus intelektas. Per pastarąjį dešimtmetį dėl spartaus technologinio progreso robotikos srityje įvyko <…> reikšmingi pokyčiai: sukurtas ir įdiegtas dirbtinis intelektas, vadinasi, tam tikrą dalį arba net ir visus sprendimus dėl savo veikimo robotas priima pats; dėl kitų technologijų robotai tapo nepriklausomi nuo žmogaus, <…> dirbtinis intelektas ir nuotolinės bevielės technologijos įgalino sukurti daugiau ar mažiau autonominius robotus. Šiai dienai robotai tampa savaime suprantamu ir elementariu reiškiniu, “protingos” mašinos gyvena kartu su žmonėmis, “robotai integravosi į visas kasdienio gyvenimo sritis – nuo lifto, kuris atsižvelgdamas į keleivių srautus tam tikru dienos metu pats sprendžia, kelintame aukšte laukti keleivių, iki išmanaus autopiloto automobiliuose.” Atsižvelgiant į sparčią robotų integraciją į visuomenės gyvenimą kyla natūralus klausimas, jei robotas geba savarankiškai atlikti veiksmus, kas už viso to slypi teisinėje plotmėje, ar robotas gali įgyti teisinį subjektiškumą? Jei šių dienų robotai geba savarankiškai mąstyti, veikti, kurti kaip tuomet tai turėtų skambėti teisiškai? Kas jei robotas sukurs dainą, nupieš paveikslą ar sukurs reklamą? Lietuvoje nėra susiformavusios dirbtinio intelekto sukurtų objektų teisinės apsaugos praktikos, autorių teisių įstatymas apsaugo tik fizinį asmenį (autorių teisių subjektą) ir jo sukurtą kūrinį (autorių teisių objektą), o dirbtinis intelektas lieka kažkur tarp autoriaus kaip subjekto ir tarp autorinių teisių objekto. Dirbtinio intelekto kūrėjai naudoją natūraliojo intelekto tyrimų rezultatus. Ir atvirkščiai, kai kurie dirbtinio intelekto tyrimai daro įtaką natūraliojo intelekto aiškinimo darbams. Taigi kyla klausimas, ar dirbtinis intelektas gali kurti kaip natūralus žmogaus intelektas ir jeigu gali, kaip tokius dirbtinio intelekto sukurtus objektus/kūrinius apsaugoti autorinėmis teisėmis. Temos aktualumas: kadangi dirbtinis intelektas, robotika sparčiai skverbiasi į žmonijos kasdienį gyvenimą tuo pačiu nulemiant ir ekonomikos veiksnius, būtina žinoti kaip teisingai apsaugoti sukurtus dirbtinio intelekto objektus, taigi atsižvelgiant į tai, kad dirbtinis intelektas ir visa programinė įranga tampa neatsiejama kasdienybė turi būti siekiama kuo teisingiau ją vystyti ir naudoti teisinėmis priemonėmis. Pagrindinis darbo tikslas: nustatyti, ar pagal galiojančius teisės aktus, įvairių valstybių praktiką, teisės doktriną dirbtinio intelekto sukurtam objektui gali būti taikoma autorinių teisių apsauga. Pagrindiniai darbe išsikelti uždaviniai: • Nustatyti dirbtinio intelekto teisinę sampratą; panaudojant teisės aktus bei mokslinių šaltinių analizę; • Įvertinti dirbtinio intelekto autorinių teisių į sukurtą objektą/kūrinį ypatumus Lietuvoje ir užsienio šalyse; • Įvertinti dirbtinio intelekto autorinių teisių į sukurtą objektą/kūrinį apsaugos prieštaringumą; • Pateikti alternatyvius robotikos ar dirbtinio intelekto autorinių teisių į sukurtą objektą/ kūrinį teisinės apsaugos būdus. Tyrimo metodai: siekiant darbo tikslo naudojami analitinis, lyginamasis, aprašomasis, istorinis bei sisteminis metodai. Išanalizavus galiojančius teisės aktus autorių teisių subjektas yra tiesiogiai susijęs su kūrinio sukūrimu ir pagrindinis aspektas yra kūrinio sukūrimo faktas, todėl dirbtinis intelektas sukurdamas autonomiškai kūrinį tampa autorių teisių subjektu. Pagal galiojančius teisės aktus, kūrinys pripažįstamas kaip autorių teisių objektas jei yra originalus kūrybinės veiklos rezultatas ir turi objektyvios išraiškos formą, dirbtinio intelekto sukurtas objektas/kūrinys atitinka visus tris reikalavimus. Taip pat išanalizavus Kontinentinės ir Bendrosios teisės sistemų tradicijas kūrinio originalumui, dirbtinis intelektas ir jo sukurtas objektas/kūrinys, atitinka abiejų sistemų reikalavimus. Pagal galiojančius teisės aktus kūrinių autoriams priklauso turtinės ir neturtinės teisės į kūrinį, dirbtinis intelektas šiuo atveju pretenduoja tik į neturtines autorių teises, kurios yra neatsiejamos nuo autoriaus sukūrusio kūrinį. Dirbtinis intelektas gebėdamas savarankiškai bei autonomiškai sukurti objektą/kūrinį tampa neturtinių teisių turėtojas. Iš apžvelktų teisės aktų ir mokslinių šaltinių galima teigti, kad dirbtinis intelektas galėtų būti dalinai pripažintas autorių teisių subjektu, kuris įgytu tik neturtines teises – vardą į sukurtą objektą/kūrinį, o dirbtinio intelekto sukurtas objektas/kūrinys - autorinių teisių objektas.lt_LT
dc.description.abstractProphets of technologies announce the new age, trying to explain social tendencies and organization by superficially understandable computers and DNA logic. Post-modern culture and theory announce with pleasure the end of history and in certain scope mind, here appear big problems of post-modern culture as a result of rapid technology development and human mind. Whether everything, what is created by human mind with the help of technologies, later can be used instead of human mind, i.e. human mind or equivalent of this word intellect with time will become unnecessary and, with the help of technologies, artificial intelligence will fully function as human intellect. Over the last decade, significant changes <…> took place in the field of robotics due to the rapid technological progress: artificial intelligence was created and installed; it means that robot makes some or even all decisions on its operation itself, and due to other technologies, robots became independent from people, <…> artificial intelligence and remote wireless technologies enabled to create more or less autonomous robots. Today, robots have become a self-evident and primitive phenomenon, ’clever’ machines live together with people, ’robots integrated to all fields of everyday life – from lift, which, considering passengers flows in particular time of the day, decides, on which floor to wait for the passengers, to smart autopilot in cars.’ Considering rapid integration of robots into society, the following natural questions should be answered: if robot is able to carry out actions independently, what does it mean legally? Can robot acquire legal personality? If current robots are able to think, to act, to create independently, how it should defined legally? What would be if the robot creates a song, draws a picture or makes an advertisement? Legal protection practice of the developed by artificial intelligence objects has not formed yet in Lithuania, since copyright law protects only a physical person (subject of copyright) and developed by him (work - subject of copyright), and artificial intelligence remains somewhere between the author as a subject and object of copyright. Developers of artificial intelligence use natural intelligence research tests. Conversely, some artificial intelligence researches have an impact on the interpretation of natural intelligence works. So, a question should be answered, if the artificial intelligence can create as a natural human intellect, and if it is so, how it is possible to protect objects / works, created by the artificial intelligence, by copyright. Actuality of topic: since artificial intelligence and robotics are rapidly penetrating to everyday life of humans, at the same time conditioning economical factors as well, it is necessary to know, how to protect correctly the developed objects of artificial intelligence, thus, considering the fact that artificial intelligence and all software becomes an integral part of everyday life, it must be aimed to develop it as correctly as possible and use by legal means. The main aim of the paper is to determine whether the copyright legal protection can be applied to the object of artificial intellect according to the applicable legislation and practice of various states and legal doctrine. Main tasks of the paper: • To define legal concept of artificial intelligence by using legislation and analysis of scientific literature; • To evaluate the peculiarities of artificial intelligence copyrights to the created object / work in Lithuania and abroad; • To evaluate the contradiction of artificial intelligence copyright to the created object / work; • To present alternative legal ways of robotics or artificial intelligence copyrights to the created object / work protection. Methods of the research: in order to reach the aim of this paper, analytic, comperative, descriptive, historical and systematic methods are used. Having analyzed applicable legislation, subject of copyright is directly related to the creation of work and the main aspect is the fact of work creation, thus, artificial intelligence, when creating automatically a work, becomes the subject of copyright. According to applicable legislation, the work is acknowledged as the object of copyright in case original result of creative activity exists and it has a form of objective expression and the created by artificial intelligence object/work meets all three requirements. Also, having analyzed traditions of Continental and General law systems to the originality of the work, artificial intelligence and the developed by it object/work, meets the requirements of both systems. According to aplicable legislation, property and moral rights to the work belong to its authors, artificial intelligence in this case profess only to moral rights ot authors, which are inseparable from the author who developed the work. With its ability to develop individually and autonomously an object/work, artificial intelligence becomes the holder of moral rights. From the reviewed legislation and scientific sources, it can be stated that artificial intelligence could be partially acknowledged the subject of copyright, which would obtain only moral rights – name to the developed object/work, and the developed object/work would become the object of copyright.en_US
dc.format.extent33 p.
dc.language.isolten_US
dc.rightsSutarties data 2017-05-30, nr. 34842, prieinamas tik VDU intranete iki 2022-06-20lt_LT
dc.subjectDirbtinis intelektaslt_LT
dc.subjectAutorių teisėslt_LT
dc.subjectAutorių teisių objektaslt_LT
dc.subjectArtificial intelligenceen_US
dc.subjectCopyrighten_US
dc.subjectObject of copyrighten_US
dc.subject.otherTeisė / Law
dc.titleAr sukurtas dirbtinio intelekto objektas gali būti pripažintas autorinių teisių objektu?en_US
dc.title.alternativeCould the object created by artificial intelligence be protected by a copyright?en_US
dc.typeMagistro darbas / Master thesis
item.fulltextWith Fulltext-
item.grantfulltextrestricted-
Appears in Collections:2017 m. (TF mag.)
Files in This Item:
emilija_petrulyte_md.pdf1.1 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show simple item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

418
checked on May 31, 2020

Download(s)

112
checked on May 31, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.